Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pelningas ir uždirbo 2,2 mln. eurų grynojo pelno. Palyginti su sausiu-kovu pernai, šiemet banko pelnas mažesnis 21 proc. ir tai nulėmė ne tik verslo aplinkos pokyčiai, bet ir investicijos į banko identiteto keitimą.

Šiemet vasarį bankas atsisakė nuo pat įkūrimo naudoto Medicinos banko pavadinimo ir tapo „Urbo“ banku. Administracijos vadovas Marius Arlauskas pastebi, jog galutiniam pirmojo ketvirčio finansiniam rezultatui įtakos turėjo keletas veiksnių.

„Geopolitiniai, globaliu mastu vykstantys pokyčiai yra reikšmingi ir Lietuvai, kadangi esame neatsiejama pasaulio ekonomikos dalis. Tam tikrų sąnaudų pareikalavo banko identiteto stiprinimas bei tinklo efektyvinimo, modernizavimo sprendimai. Esame įsitikinę, kad įvykę pokyčiai ir skirtos investicijos ilgainiui reikšmingai sustiprins pozicijas rinkoje ir prisidės prie tvaraus rezultatų augimo“, – teigia M. Arlauskas.

Šiemet „Urbo“ toliau sėkmingai augino paskolų ir indėlių portfelių apimtis. Banko paskolų portfelis per paskutinius 12 mėnesių padidėjo 22,28 proc. iki 329 mln. Eur, o indėlių apimtys – 40,58 proc. iki 488,7 mln. eurų.

Palyginamuoju laikotarpiu „Urbo“ banko grynosios palūkanų pajamos išaugo 17,6 proc. iki 5,4 mln. eurų.

Banko turtas 2024 metų kovo pabaigoje sudarė 577 mln. eurų ir buvo 36,1 proc. didesnis nei prieš metus (424 mln. eurų).

Mažinant nepagrindinių veiklų apimtis ir optimizavus banko tinklą, pirmąjį ketvirtį „Urbo“ grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos buvo 1 mln. eurų, arba 26,7 proc. mažesnės negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, o dėl susitraukusios grynosios valiutos rinkos Lietuvoje, grynasis pelnas iš operacijų užsienio valiuta sumažėjo 40,3 proc. iki 0,5 mln. eurų.

„Urbo“ banko akcininkų nuosavybė per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo 14,9 proc. ir šių metų kovo 31 dieną buvo 58,4 mln. eurų (pernai tuo pat metu 50,9 mln. eurų).

284 darbuotojus turinčio „Urbo“ banko klientų aptarnavimo tinklą kovo pabaigoje sudarė 26 teritoriniai padaliniai.