Po gana ilgo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vyravusio sąstingio, nuo šių metų vasaros joje stebimas akivaizdus atsigavimas, o būsto paskolų rinkoje rugsėjį užfiksuotas pastarųjų metų pikas. „Urbo“ banko atstovai mano, kad būsto kreditavimas 2025 metais augs dar spartesniais tempais – tai labiausiai lems mažėjančios paskolų palūkanos.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų rugsėjį mūsų šalyje naujų būsto paskolų buvo išduota už beveik 209 mln. eurų – tai geriausias mėnesio rezultatas pastarąjį dešimtmetį. Palyginti su 2023 m. rugsėju, ši suma išaugo daugiau nei 53 proc., nuo 136,3 mln. eurų.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška beveik neabejoja, kad 2025 m. ir šis skaičius bus viršytas.

Palūkanų našta krito žemiau 5 proc. ribos

„Skirtingais vertinimais, Lietuvos gyventojų atlyginimai 2025 m. turėtų augti 7-10 proc. Lėčiau nei gyventojų pajamos augančios naujų būstų kainos šią tendenciją turėtų išlaikyti ir kitąmet, tad būsto įperkamumo lygis padidės. Įvertinus prognozuojamą tolesnį Euribor palūkanų normos mažėjimą, 2025-aisiais pasiskolinti būstui bus bene palankiausios sąlygos per kelerius pastaruosius metus“, – sako J. Ivaška.

LB duomenimis, rugsėjį išduotų naujų būsto paskolų palūkanų norma pirmą kartą per pusantrų metų krito žemiau 5 proc. ribos. Pasak „Urbo“ atstovo, mažėjant tarpbankinėms palūkanų normoms, būsto paskolų našta gyventojams lengvės ir toliau.

2023 m. spalį Euribor 6 mėn. bazinės palūkanos buvo pasiekusios 4,14 proc. O šiuo metu jos jau yra susitraukusios iki 2,69 proc. Remiantis finansų rinkos prognozėmis, Euribor mažės ir toliau – kai kurie ekspertai tikisi, kad iki kitų metų pabaigos Euribor 6 mėn. palūkanos gali nukristi ir žemiau 2 proc. ribos.

Būsto rinkos tendencijos – teigiamos

Pastaraisiais mėnesiais stebimas tiek būsto paskolų portfelio, tiek NT sandorių skaičiaus augimas. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius naujų būsto paskolų Lietuvoje išduota beveik už 1,56 mlrd. eurų arba 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šis skaičius siekė 1,34 mlrd. eurų.

Tuo tarpu Registrų centro duomenimis, nors bendra NT sandorių rinka Lietuvoje dar nepasiekė 2023 m. lygio, iki pernykščių skaičių trūksta jau labai nedaug, o, pavyzdžiui, spalio mėnuo, kai šalyje buvo sudaryti 3185 butų pardavimo sandoriai, tapo geriausiu nuo pat 2021-ųjų pabaigos, kai gruodžio mėnesį buvo parduota 3,7 tūkst. butų.

J. Ivaška pabrėžia, kad, jei neįvyks jokių ekonominių sukrėtimų, būsto kreditavimo apimtys kitąmet ir toliau sparčiai augs – tai lems tiek mažėjančios palūkanos, tiek gyventojų realiųjų pajamų augimas, lenkiantis būsto kainų didėjimą. Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje naujos statybos butai brango 3,8 proc., kituose didmiesčiuose – apie 1 proc.

Banko atstovas pabrėžia, kad rinkoje susiklosčiusi situacija yra itin palanki ne tik planuojantiems imti būsto paskolą, bet ir ją jau turintiems gyventojams – ypač tiems, kurie būsto kredito sutartis sudarė 2019-2020 metais. Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų maržos nuo 2019 m. sumažėjo beveik 1 proc. punktu, todėl pastaraisiais mėnesiais ypač išaugo paskolų refinansavimo apimtys. Pavyzdžiui, šiemet mažesnėmis maržomis jau refinansuota per 0,7 mlrd. eurų vertės būsto paskolų, o refinansuotos paskolos marža vidutiniškai sumažėjo 0,4 proc. punkto.

„Mūsų banko duomenimis, dalis savo būsto paskolą refinansavusių žmonių mėnesinę įmoką sugebėjo susimažinti net dešimtadaliu. Ir toliau mažėjančios palūkanų normos, auganti ekonomika, didėjančios namų ūkių pajamos bei optimistiniai ateities lūkesčiai turėtų lemti, kad kitais metais sąlygos įsigyti nuosavą būstą gali būti palankiausios per kelis pastaruosius metus“, – apibendrina J. Ivaška.