Nuo šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje bus pradėtas mažinti apyvartoje esantis 1 ir 2 centų monetų kiekis. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų nebeprireiktų. Kokie svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti, artėjant šiai datai?

Apvalinama galutinė pirkinių suma, ne atskirų prekių kainos

Vienas pagrindinių faktų, kuriuos būtina žinoti – gegužės pirmąją įsigaliosianti naujoji tvarka niekaip nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų. Apvalinama bus tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma, o atskirų prekių kainos ir toliau išliks tikslios iki cento. Tiesa, jei vienu metu pirksite vieną prekę ar paslaugą, jos kainai taip pat galios apvalinimo taisyklė.

Taip pat svarbu prisiminti, kad apvalinimas bus taikomas tik mokant grynaisiais pinigais, o atsiskaitant banko mokėjimo, dovanų kortelėmis ar lojalumo kortelių taškais, mokėtina suma ir toliau išliks neapvalinta.

Apvalinant galutinę pirkinių krepšelio kainą, bus laikomasi įprastų apvalinimo taisyklių: jei galutinė centų suma baigsis skaičiais 1, 2, 6 ir 7 (pvz., 31, 82, 56 ar 37), bus apvalinama į mažesnę pusę (30, 80, 55, 35); jei galutinės sumos paskutinis skaitmuo bus 3, 4, 8 ir 9 – į didesnę.

Naujoji tvarka galios visiems prekių ir paslaugų teikėjams – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Bankai – ne išimtis. „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad bankuose, kaip ir kitose srityse, naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų. Apvalinami bus tik paslaugų įkainiai.

„Jei klientas norės perlaidos, įmokos ar pavedimo forma sumokėti ar į sąskaitą įnešti, pavyzdžiui, 150,16 Eur – būtent tokia suma ir bus priimta. Apvalinamas bus tik konkrečios paslaugos komisinis mokestis. Tarkim, jei banko mokestis už paslaugą yra 0,62 Eur, klientui nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 0,60 Eur“, – pavyzdį pateikia J. Ivaška.

Tarp populiariausių bankinių operacijų, kurioms taikomas komisinis mokestis, yra įmokų už komunalines paslaugas priėmimas, grynųjų pinigų pervedimas į kito asmens sąskaitą ar kitą banką bei užsienio valiutos įnešimas į sąskaitą. Šių paslaugų įkainiai „Urbo“ banke svyruoja nuo 0,15 iki 1 proc. nuo operacijos sumos.

Smulkiomis monetomis bus galima atsiskaityti ir po gegužės 1-osios

Nuo gegužės 1 d. pasikeitus mokėjimo grynaisiais pinigais tvarkai, smulkios 1 ir 2 centų nominalo monetos ir toliau liks įprasta ir teisėta atsiskaitymo priemone. Kitaip tariant, jomis galėsite ir gauti grąžą, ir mokėti patys – tiesa, jau ir pagal dabar galiojančią tvarką, prekybininkai neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. bet kokio nominalo monetų.

„Taip pat svarbu prisiminti, kad pagal naująją tvarką, jei, atsiskaitydami grynaisiais, nesutiksite mokėti suapvalintos sumos, prekė ar paslauga negalės būti parduota. Tačiau tikslią, nesuapvalintą sumą, visuomet galėsite sumokėti negrynaisiais pinigais – pavyzdžiui, atsiskaitydami banko kortele“, – pabrėžia J. Ivaška.

Jei esate sukaupę didesnį kiekį smulkių monetų ir norėsite jas išsikeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus, tai bus galima padaryti Lietuvos banko (LB) kasose, komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų, teikiančių šią paslaugą, skyriuose. Tiesa, jokios būtinybės tai daryti nėra, nes smulkiosios monetos galios tol, kol natūraliai išnyks iš apyvartos.

J. Ivaška taip pat atkreipia dėmesį, kad, pasinaudodami situacija, gali suaktyvėti ir sukčiai.

„Turbūt daugelis prisimena dešimties metų senumo istorijas, kai pas žmones į namus vaikščioję sukčiai „surašinėdavo litų serijinius numerius“ ir žadėdavo juos geru kursu iškeisti į eurus. Tikrai nenustebčiau, jei ir dabar, pasinaudoję numatomais pokyčiais, piktavaliai vėl suaktyvėtų su panašiais pasiūlymais. Prisiminkite, kad dėl numatomų apvalinimo pasikeitimų jokių monetų keitimo, surinkimo ir panašių „paslaugų namuose“ niekas tikrai neplanuoja“, – būtinybę išlikti budriems pabrėžia J. Ivaška.

Dingę trys milijonai

Lietuvoje apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų skaičius kasmet vidutiniškai padidėja po 30 milijonų ir šiuo metu iš viso siekia daugiau nei 300 mln. vienetų. Nors jos sudaro 59 proc. visų apyvartoje esančių monetų kiekio, jų vertė tesiekia 3 proc. (4,8 mln. eurų) visų Lietuvoje cirkuliuojančių monetų vertės.

LB specialistų skaičiavimais, kasmet žmonės pameta ar į taupykles susideda apie 50 tonų 1 ir 2 centų monetų, kurių vertė – apie 300 000 eurų. Nuo 2015-ųjų pradžios, bendra šių „paklydėlių“ monetų suma jau pasiekė 3 mln. eurų. LB atstovai taip pat pastebi, kad atgal į centrinį banką negrįžta net 70 proc. smulkiųjų monetų, o tai reiškia, kad didžioji jų dalis pagal paskirtį panaudojamos vos vieną kartą, jas gaunant kaip grąžą.

Kiekvienais metais į apyvartą išleidžiamų 1 ir 2 euro centų monetų bendras svoris yra apie 80 tonų. Atsisakius jų kaldinimo, sumažės vario ir plieno poreikis bei anglies dvideginio ir plastiko patekimas į aplinką.

Šiuo metu prekių krepšelio kainos apvalinimą naudoja ir smulkiausias monetas iš apyvartos pamažu šalina septynios euro zonos valstybės: Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija ir Estija.