Finansų ekspertas: ką reikia žinoti, kad kredito istorija negadintų gyvenimo?

Norint gauti paskolą, svarbu ne tik pakankamas ir pastovus atlyginimas. Dar vienas itin didelę reikšmę turintis veiksnys – tvarkinga kredito istorija. „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atskleidžia, kokie aspektai yra svarbūs asmeninėje kredito istorijoje ir pataria, kaip jos nesusigadinti.

Kas yra kredito istorija?

Paprastai kalbant, tai – oficialiai reglamentuota dokumentacija, fiksuojanti, kaip asmuo vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Kredito istorijos tikslas – padėti kredito įstaigoms įvertinti asmens gebėjimą laiku ir tvarkingai grąžinti paimtą paskolą.

Lietuvoje šį aspektą reguliuoja Lietuvos Respublikos kredito istorijos įstatymas. Duomenis renkančių ir tvarkančių kredito informacijos įmonių veiklą prižiūri Lietuvos bankas (LB), užtikrindamas, kad duomenys būtų tvarkomi teisėtai, tiksliai ir saugiai. Kiekvieno žmogaus ar įmonės kredito istorija nėra atskleidžiama jokiems pašaliniams asmenims, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Bet kuris žmogus, per elektroninio indentifikavimo priemones prisijungęs prie Lietuvos banko duomenų bazės, turi teisę susipažinti su savo kredito istorija.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pabrėžia, kad, nepaisant to, jog tam tikri įvykiai gali sumažinti kredito istorijos balą, jie jokiu būdu nėra nuosprendis visam gyvenimui.

Kas labiausiai gadina kredito istoriją?

Pasak banko atstovo, labiausiai kredito istoriją gadina neatsakingas finansinių įsipareigojimų vykdymas: vėluojančios įmokos, antstolių įsikišimas ar asmeninis bankrotas.

„Net vos vienos ar kelių dienų vėlavimas sumokėti įmoką kredito istorijoje yra fiksuojamas. Pažeidimu laikomas ir delspinigių sumokėjimo vėlavimas, net jei pagrindinė skola ir grąžinama tvarkingai. Jei įmokų vėlavimas viršija 30–60 dienų, tai gali itin pabloginti bendrą kredito istorijos vertinimą. Dar blogiau, kai paskola ar lizingo įsipareigojimas apskritai lieka nepadengtas ir tenka įsikišti antstoliams bei skolų išieškojimo įmonėms“, – pasakoja J. Ivaška.

Dar viena dažna klaida yra pernelyg didelė bendra paskolų ar kreditinių kortelių našta – jei žmogus turi daug skolinių įsipareigojimų, paskolas teikiančios įmonės tai paprastai interpretuoja kaip didesnę finansinę riziką. Be to, daugiau paskolų per palyginti trumpą laikotarpį gali signalizuoti ir apie galimus finansinius sunkumus, net jei kredito istorija to dar nerodo.

„Svarbu suprasti, kad net ir visiškai grąžinta paskola, jei jos mokėjimų grafike buvo vėlavimų, kredito istorijoje greičiausiai yra užfiksuota kaip papildomas neigiamas veiksnys, nes prieš suteikiant naują paskolą, finansų institucijos vertina visą žmogaus skolinimosi elgsenos modelį – ar buvo vėlavimų, delspinigių, ginčų“, – dėmesį atkreipia J. Ivaška.

Kiek laiko ankstesni finansinių įsipareigojimų vykdymo nesklandumai gali turėti įtakos, norint gauti naują paskolą, pasak banko atstovo, priklauso nuo paties įsipareigojimų nevykdymo pobūdžio ir konkrečios finansų institucijos vidinių vertinimo kriterijų, kurie gali skirtis.

„Vienkartinis, kelių dienų trukmės įmokos vėlavimas, vėliau visą paskolą išmokant tvarkingai, kredito istorijoje yra užfiksuojamas, bet didelės įtakos neturi. Formaliai toks įrašas gali būti matomas iki penkerių metų, bet jo reali įtaka naujiems sprendimams dažniausiai išnyksta jau po pusmečio. Ilgesni – mėnesio ar dviejų mėnesių trukmės – ir pasikartojantys įmokų vėlavimai naujų paskolų suteikimui gali daryti neigiamą įtaką 1–3 metus. O neįvykdyti įsipareigojimai ir skolos perdavimas antstoliams bent trejus metus po fakto beveik garantuotai užkirs galimybę gauti bet kokią naują paskolą“, – pavyzdį pateikia J. Ivaška.

Kaip nesusigadinti kredito istorijos?

Pasak „Urbo“ banko atstovo, pagrindinė ir svarbiausia taisyklė – finansinė disciplina.

„Planuojantys skolintis – ypač didesniems pirkiniams ar poreikiams – pirmiausiai turėtų įsivertinti savo pajamų ir įsipareigojimų santykį bei realistiškai apskaičiuoti, kokio dydžio mėnesines įmokas gali sau leisti be papildomo spaudimo asmeniniam ar šeimos biudžetui. O paskolą jau gavus, svarbu tvarkingai laikytis jos įmokų grafiko. Pakanka vadovautis šiomis dviem taisyklėmis ir kredito istorija išliks švari“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Jis dar kartą pabrėžia, kad joks neigiamas įrašas kredito istorijoje nėra nuosprendis visam gyvenimui.

„Susitvarkius biudžetą ir laikantis finansinės drausmės, ankstesniems mokėjimų nesklandumams anksčiau ar vėliau sueis „senaties terminas“ ir jie nebeturės įtakos naujai prisiimamiems finansiniams įsipareigojimams“, – apibendrina J. Ivaška.

Oficialiais LB duomenimis, praėjusių metų lapkričio pabaigoje lietuviai iš viso buvo pasiskolinę beveik 18,2 mlrd. eurų. Didžioji dalis šios sumos – beveik 15 mlrd. eurų – buvo skirta būsto įsigijimui. Beveik 1,8 mlrd. eurų sudarė vartojimo paskolos, o dar 1,45 mlrd. – paskolos kitiems tikslams.

Per pastaruosius 20 metų didžiausias nemokių paskolų procentas, net 20,4 proc. viso paskolų portfelio, Lietuvoje buvo fiksuotas 2010 m. birželį. Šiuo metu nemokių paskolų Lietuvoje lygis svyruoja apie 0,8 proc. Vien fizinių asmenų paskolų portfelyje nemokios paskolos sudaro maždaug 1,1 proc.