Svarbi kiekviena minutė: kodėl apie finansinį sukčiavimą būtina iš karto informuoti savo banką ir policiją?

Nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino, kad, susidūrus su sukčiavimu, apie tai reikia iš karto informuoti savo banką ir pranešti policijai, 14 proc. šių veiksmų vis dar nelaiko prioritetiniais. „Urbo“ banko Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Gintautas Dukšta pabrėžia, kad operatyvus pranešimas apie įtariamą nusikaltimą bankui ir policijai didina tikimybę, kad pinigus dar gali pavykti išgelbėti.

Vien per pirmąsias kovo mėnesio dienas Lietuvos policijoje oficialiai užfiksuotas 21 sukčiavimo atvejis, kurių metu iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota daugiau nei pusė milijono, 521 tūkst., eurų. Vasario pabaigoje paaiškėjo, kad rusų kalba kalbėję nepažįstami asmenys su nukentėjusiąja pirmą kartą susisiekė dar pernai rugsėjo pradžioje ir įtikino ją „investuoti“ į internetinę platformą bei apgaulės būdu per kelis mėnesius išviliojo net 111 tūkst. eurų.

„Svarbu kuo anksčiau atpažinti galimo sukčiavimo požymius ir, vos įtarus apie nusikaltimą, iš karto apie jį pranešti savo bankui ir policijai. Kuo greičiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė, kad nusikaltėliams pervedamus pinigus dar gali pavykti išgelbėti“, – sako G. Dukšta.

Svarbiausia – bankas ir policija

„Urbo“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad, susidūrę su bandymu sukčiauti, Lietuvos gyventojai pirmiausiai kreiptųsi į policiją (43,4 proc. respondentų) ir savo banką (42,6 proc.). Banko atstovas pabrėžia, kad apie bandymą sukčiauti reikėtų pranešti ne tik abiem šioms institucijoms, bet ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

Apklausos rezultatai rodo, kad, patyrę sukčiavimą, į policiją šiek tiek dažniau kreiptųsi vyrai: 45,1 proc. jų pirmiausiai praneštų policijai, palyginti su 41,9 proc. moterų. Į savo banką pirmiausiai kreiptųsi didesnė dalis moterų: 46,6 proc., palyginti su 38,2 proc. vyrų. Net dvigubai daugiau vyrų, 8,8 proc., bandytų spręsti situaciją savarankiškai, niekur nesikreipdami. Tokių moterų procentas sudaro 4,5 proc. Dažniau situaciją spręsti patys taip pat bandytų respondentai su žemesniu išsilavinimu: 12,1 proc. apklaustųjų, lyginant su 6 proc. aukštesnį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų. Dažniau nežinotų, kur kreiptis, arba pirmiausiai ieškotų draugų bei artimųjų pagalbos jauniausi, 18–25 metų amžiaus, respondentai.

„Šie skaičiai rodo, kad patirties bei išsilavinimo stoka tiesiogiai siejasi imlumu sukčiavimui, jo neatpažinimu ir nežinojimu, ką daryti, nukentėjus nuo sukčių. Kitaip tariant, finansinio raštingumo didinimas, sveikas įtarumas ir nuolatinis budrumas išlieka labai svarbūs, norint sumažinti nuo sukčių nukentėjusių žmonių skaičių“, – pabrėžia G. Dukšta.

Kaip elgtis, įtarus sukčiavimą

Pasak „Urbo“ eksperto, įtarus bandymą sukčiauti, svarbiausia yra išlaikyti ramybę, nepulti vykdyti jokių reikalavimų ir nepasiduoti spaudimui.

„Vos pajutus bent menkiausią įtarimą, kad bendraujama su sukčiumi, reikia nedelsiant nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir nespausti jokių gautų nuorodų bei neatskleisti asmeninių duomenų. Nusikaltėliai paprastai žino, kaip efektyviai naudoti psichologinį spaudimą, tad kuo ilgiau bendrausite, tuo didesnė tikimybė, kad būsite įtikinti atlikti neapgalvotą veiksmą, kuris kainuos labai brangiai“, – atkreipia dėmesį G. Dukšta.

Jis taip pat pabrėžia, kad bankai niekuomet neprašo asmeninės informacijos nei telefonu, nei elektroniniu paštu – tad jei prašoma ją atskleisti, tai greičiausiai yra sukčiai. Patvirtinus mokėjimo pavedimą ar suvedus savo duomenis neaiškioje svetainėje, G. Dukšta rekomenduoja nedelsiant susisiekti su savo banku. Pasak jo, greita reakcija didina tikimybę, kad pavyks užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ir nuostolių išvengti ar bent juos sumažinti.

„Taip pat būtina išsaugoti visus įmanomus įrodymus – ekrano nuotraukas, laiškus, žinutes, telefono numerius ar nuorodas. Tokia informacija yra itin svarbi tiek bankui, tiek teisėsaugai, kai pradedamas tyrimas. Kartais net ir pati menkiausia smulkmena gali užvesti ant kelio nusikaltimo tyrėjus ir padėti sustabdyti neteisėtą veiklą“, – pasakoja „Urbo“ banko Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas G. Dukšta.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie elgesį, susidūrus su finansiniu sukčiavimu, apklausė sausio 19–29 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1018 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.