Pensijų pinigai – ne tik parduotuvėms, bet ir bankams: masiškai grąžinamos paskolos

Iš pensijų fondų atsiimtus daugiau nei 3 milijardus eurų gyventojai leidžia ne tik pirkiniams, taupymui bei investicijoms, bet ir paskoloms grąžinti. Tai itin ryškiai atsispindi vartojimo paskolų rinkoje – „Urbo“ banko duomenimis, šiomis dienomis prašymų jas grąžinti anksčiau termino sulaukiama net 15 kartų daugiau nei įprastai.

„Pastaraisiais mėnesiais vartojimo paskolų apimtys Lietuvoje reikšmingai augo. Prie to prisidėjo ir pensijų sistemos pokyčiai – gyventojai iš anksto žinojo, kad galės atsiimti dalį ar visas sukauptas lėšas, todėl jau kelis mėnesius skolinosi itin aktyviai. Tuo tarpu šiomis dienomis prašymų grąžinti vartojimo kreditus anksčiau laiko sulaukiame rekordiškai daug“, – sako lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Jo teigimu, įprastai per dieną „Urbo“ banką pasiekdavo apie 10 prašymų visiškai ar iš dalies grąžinti vartojimo kreditą. Tuo tarpu po II pensijų pakopos lėšų išmokėjimo, balandžio 10–15 dienomis tokių užklausų srautas reikšmingai išaugo.

„Gauname iki 150 prašymų per dieną, tai yra apie 15 kartų daugiau nei įprasta. Tai rodo, kad pensijoms kaupti pinigai aktyviai nukreipiami anksčiau paimtoms paskoloms grąžinti. Tokią tendenciją reiktų vertinti pozityviai – asmeninių įsipareigojimų mažinimas ir atsakingas finansų valdymas tiek gyventojams, tiek visam šalies ūkiui kur kas naudingesni nei beatodairiškas išlaidavimas“, – pastebi J. Ivaška.

Pasak banko atstovo, grąžinamų vartojimo paskolų sumos yra labai įvairios – jos priklauso nuo gautos pensijos išmokos ir negrąžinto kredito dalies. Jis skaičiuoja, kad per pastarąją savaitę gyventojai „Urbo“ bankui grąžino per 1 mln. eurų vartojimo paskolų.

Pastaraisiais mėnesiais – vartojimo paskolų bumas

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus teigimu, pastaraisiais mėnesiais gyventojai skolinosi drąsiau ir aktyviau nei įprasta. Tai atspindi ir visos rinkos rodikliai.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo išduota 417,8 mln. naujų vartojimo paskolų – tai 57 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų periodu (266,9 mln. eurų).

Tuo tarpu bendras vartojimo paskolų portfelis šalyje per metus, lyginant 2025 m. ir 2026 m. vasario pabaigą, išaugo 26 proc., t. y. nuo 1,46 mlrd. iki 1,84 mlrd. eurų.

„Išaugusį vartojimo paskolų poreikį tikriausiai lėmė ne vien artėjanti galimybė atsiimti dalį fonduose sukauptų lėšų, bet ir fundamentalios priežastys – didėjantys atlyginimai, taip pat gerėjantys lūkesčiai. Nepaisant didelio geopolitinio nestabilumo, šalies gyventojai jaučiasi finansiškai vis tvirčiau, todėl dažniau ryžtasi skolintis, planuoja didesnius pirkinius“, – sako „Urbo“ banko atstovas.

Anot jo, šiltuoju metų laikotarpiu lietuviai tradiciškai išleidžia daugiau, nes prasideda kelionių, būsto atnaujinimų sezonas, pavasarį suaktyvėja ir automobilių prekybos rinka. O po gyventojams išmokėtų reikšmingų sumų dar labiau augs bendras vartojimas.

„Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad daliai gyventojų šiuo metu suskubus grąžinti paskolas, neilgai trukus vartojimo paskolų rinka gali ir vėl grįžti į įprastas augimo vėžes“, – teigia J. Ivaška.

Atsakingas skolinimasis: perspėja dėl šių klaidų

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius taip pat atkreipia dėmesį, kad didėjant finansinėms galimybėms auga ir rizikos, todėl svarbu atsakingai vertinti įsipareigojimus ir išvengti nereikalingų finansinių sunkumų.

Jo teigimu, viena esminių taisyklių – skolintis tiek, kiek realiai pavyks grąžinti, įvertinant galimą palūkanų augimą ir nenumatytas išlaidas.

„Vartojimo paskolos gali padidinti finansinę naštą, ypač jei naujas kreditas naudojamas esamoms skoloms dengti ar impulsyviems pirkiniams finansuoti – tuomet didėja mėnesinės įmokos ir rizika prarasti finansinį stabilumą“, – perspėja jis.

Vis dėlto, anot jo, praktikoje pasitaiko atvejų, kai gyventojai pernelyg optimistiškai įsivertina ateities pajamas, neatsižvelgia į kitus turimus įsipareigojimus ar vėluoja mokėti įmokas.

„Net ir nedideli įmokų vėlavimai gali pabloginti kredito istoriją ir neigiamai paveikti kliento finansinę reputaciją, dėl ko ateityje tampa sudėtingiau gauti paskolas ar pasinaudoti lizingu“, – pabrėžia jis.

Jis pataria prieš imant bet kokį kreditą vengti skubotų sprendimų, o pirmiausia aiškiai įsivertinti paskolos tikslą ir sąlygas: kiek ir kam konkrečiai imamas kreditas, kokia jo kaina, palūkanų tipas ir dydis. Taip pat rekomenduojama pirmenybę teikti brangiausių įsipareigojimų mažinimui, vengti kelių paskolų vienu metu ir išlaikyti finansinę „pagalvę“ nenumatytiems atvejams.