Ar pensijoms kaupti pinigai kaitins būsto rinką? Fiksuojami

Dalis gyventojų, atsiėmusių pensijų fonduose sukauptus 3 milijardus eurų, jau ima žvalgytis nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Tai rodo padidėjęs susidomėjimas būsto kreditavimo sprendimais. Lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas jau antrą savaitę iš eilės kasdien sulaukia maždaug 25 proc. daugiau būsto paskolų paraiškų, palyginti su kovo mėnesio dienos vidurkiu.

„Kiek šių paraiškų konvertuosis į realius sandorius, dar negalime pasakyti – paprastai būsto pirkėjai atsakingai renkasi ilgalaikio kreditavimo pasiūlymus, neskubėdami analizuoja skirtingų kredito įstaigų pasiūlymus. Be to, neaišku, ar suaktyvėjimas būsto kreditų rinkoje tęsis ilgesnį laiką. Tad apie galimą karštymetį gyvenamojo NT rinkoje signalizuoti būtų per anksti. Visgi jau akivaizdu, kad atgautos pensijų fondų lėšos turi įtakos sujudimui būsto paskolų rinkoje“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Pasak jo, tokios tendencijos neturėtų stebinti – dalis gyventojų jau anksčiau neslėpė ketinimų pensijoms kauptas lėšas panaudoti investicijoms į NT.

Šių metų sausį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto reprezentatyvaus nuomonių tyrimo duomenimis, 19 proc. antrosios pensijų pakopos dalyvių svarstytų atsiimtas lėšas investuoti į NT. Tiek pat nurodė, kad rinktųsi indėlį banke, 17 proc. – investicijas į vertybinius popierius, fondus ar kitus investavimo instrumentus.

Po stabilaus periodo palūkanų normos vėl kyla

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius pastebi, kad gyventojų entuziazmą įsigyti naują gyvenamąjį būstą gali kiek prislopinti kylantis tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR rodiklis, kuris lemia bendrą paskolos kainą.

Nuo 2024 m. balandžio vidurio iki š. m. kovo pradžios 6 mėn. EURIBOR rodiklis svyravo tarp 2 ir 2,2 proc., tačiau prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir jo iššauktai naftos kainų krizei, tarpbankinė palūkanų norma pradėjo lipti į viršų. Balandžio 17 d. 6 mėn. trukmės EURIBOR siekė 2,415 procento.

„Padidėjęs EURIBOR reiškia didesnę bendrą būsto paskolos palūkanų normą, tuo pačiu ir didesnes mėnesines įmokas. Pasirinkus kintamas būsto paskolų palūkanas, susietas su EURIBOR norma, svarbu atsakingai įvertinti būsimas asmenines pajamas bei išlaidas ir apskaičiuoti finansines galimybes laiku mokėti įmokas EURIBOR kilimo atveju“, – sako J. Ivaška.

Iki konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios šalies rinkoje buvo nusistovėjusios stabilios būsto paskolų palūkanų normos. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2025 m. birželio iki šių metų vasario vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma kiekvieną mėnesį siekė tarp 3,63-3,67 procento.

Šiemet perkamas brangesnis būstas

Lietuvos banko duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvoje išduota naujų būsto paskolų bendrai 558,7 mln. eurų sumai. Tai – 24 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų periodu.

Tiesa, NT sandorių rinkoje tokių augimo tempų nefiksuojama. Registrų centro duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 30,4 tūkst. NT sandorių – 4 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai. Butų pardavimas šiuo laikotarpiu atitinkamai išaugo vos 1,3 procento.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius J. Ivaška atkreipia dėmesį, kad šiemet išaugo gyventojų įsigyjamo būsto kainos – ši tendencija ypač ryški šalies sostinėje.

Registrų centro duomenimis, vidutinė parduotų naujų butų kv. metro kaina šių metų pirmą ketvirtį Vilniuje buvo 22 proc., kituose didmiesčiuose – beveik 6 proc. didesnė nei prieš metus. Augo ir senos statybos butų vidutinės kainos – Vilniuje jos padidėjo 16 proc., kituose didmiesčiuose – 18 procentų.