Gyvenate kartu nesusituokę? Ką svarbu žinoti prieš imant bendrą būsto paskolą

Nemažai porų gyvena kartu, planuoja ateitį, ima paskolas ir perka būstą nesudariusios santuokos. Tačiau, kuo daugiau finansinių įsipareigojimų jas sieja, tuo svarbiau iš anksto susitarti, kaip bus tvarkomos santaupos, kas ir kiek mokės už būstą, komunalines paslaugas ar didesnius pirkinius ir kaip bus dalijamasi kasdienėmis išlaidomis.

„Urbo“ banko duomenimis, apie 45 proc. būsto paskolų imamos su bendraskoliu. Iš šių paskolų apie 60 proc. tenka sutuoktiniams, o apie 40 proc. – bendrą namų ūkį vedančioms nesusituokusioms poroms.

„Tai rodo, kad daugeliui porų bendri finansai reiškia ne tik sąskaitą už vakarienę ar atostogas, bet ir būstą, paskolą, automobilį, vaikų išlaidas ar ilgalaikes santaupas. Todėl apie pinigus verta kalbėtis dar prieš atsirandant dideliems finansiniams įsipareigojimams – iš anksto aiškiai susitarti, kas už ką moka, kiek kiekvienas prisideda ir kaip bus tvarkomas bendras turtas bei biudžetas“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Nebūtina visko dalyti po lygiai

J. Ivaška primena, kad norint imti bendrą būsto paskolą santuoka nėra būtina – nesusituokę partneriai taip pat gali tapti bendraskoliais. Tokiu atveju bankas vertina abiejų pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją ir kitas aplinkybes.

„Vertinant abiejų pajamas, pora gali pretenduoti į didesnę paskolos sumą, tačiau abu bendraskoliai solidariai atsako už visos paskolos grąžinimą. Tai reiškia, kad nepadengus įmokos iš sutartos sąskaitos bankas gali reikalauti visą mokėtiną sumą sumokėti iš kito bendraskolio. Todėl porai svarbu iš anksto apsibrėžti, kiek prie paskolos įmokų prisidės kiekvienas“, – aiškina „Urbo“ banko atstovas.

Pasak jo, nors bendraskoliais gali tapti tiek susituokę, tiek nesusituokę partneriai, jų turto teisinis režimas skiriasi. Po santuokos įgytas turtas paprastai laikomas bendru ir abiem sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo to, kas kiek mokėjo. Nesusituokusioms poroms ši taisyklė netaikoma, todėl svarbu iš anksto sutarti, kokia būsto dalis priklausys kiekvienam, ir fiksuoti didesnius finansinius įnašus.

„Pavyzdžiui, vienas gali būti sukaupęs didžiąją dalį pradinio įnašo, o kitas daugiau prisidėti prie paskolos įmokų ar remonto. Jei būstas perkamas po lygiai, o finansinis abiejų indėlis skiriasi, verta tai aptarti dar prieš pasirašant sandorį. Kitu atveju po penkerių ar dešimties metų gali būti sudėtinga atsekti, kas ir kiek iš tiesų investavo, kaip buvo susitarta“, – pastebi J. Ivaška.

Todėl, jo teigimu, prieš perkant būstą kartu verta susitarti dėl keturių dalykų: kokią pradinio įnašo dalį skirs kiekvienas, kaip bus mokamos paskolos įmokos, kaip bus dalijamos komunalinių paslaugų išlaidos ir kokia turto dalis priklausys kiekvienam partneriui. Tokį pat principą galima taikyti kasdienėms išlaidoms: vienos poros jas dalija po lygiai, kitos – proporcingai pajamoms.

„Jei vienas uždirba 1,5 tūkst., o kitas – 3 tūkst. eurų, išlaidų dalijimas tiksliai per pusę vienam gali reikšti gerokai didesnę finansinę naštą. Galima susitarti, kad abu bendroms reikmėms skiria, pavyzdžiui, vienodą pajamų dalį. Svarbiausia, kad pasirinktas modelis būtų aiškus ir jo nereikėtų kiekvieną mėnesį kurti iš naujo“, – pažymi „Urbo“ banko atstovas.

Kaip patogiai sekti bendras išlaidas

Anot J. Ivaškos, praktiška iš anksto apsibrėžti, kas laikoma bendromis išlaidomis: būsto paskola, komunaliniai mokesčiai, maistas, automobilis, kelionės ar prenumeratos. Smulkių pirkinių skaičiuoti nebūtina, tačiau augant bendroms išlaidoms pravartu matyti, kiek ir kam išleidžiama.

„Dažnai vienas žmogus moka būsto įmoką ir komunalinius, kitas dažniau perka maistą, apmoka degalus, bilietus ar savaitgalio išlaidas. Po kelių mėnesių nė vienam gali būti nebeaišku, ar jų indėlis iš tiesų panašus. Išlaidų sekimas nėra centų skaičiavimas – tai paprasčiausiai leidžia matyti bendrą finansinį vaizdą“, – akcentuoja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Kaip vieną iš būdų J. Ivaška siūlo turėti atskirą bendroms išlaidoms skirtą sąskaitą, į kurią abu partneriai reguliariai pervestų sutartą sumą, o asmenines pajamas ir išlaidas tvarkytų atskirai. Didesnius pirkinius jis pataria apmokėti pavedimu ar kortele, kad išliktų mokėjimų istorija. Tai ypač aktualu investuojant į būstą – mokant už remontą, virtuvę, baldus ar buitinę techniką.

„Jei vienam iš partnerių priklausančiame būste kitas už savo pinigus įrengia virtuvę, sumoka už langų keitimą ar finansuoja didelę remonto dalį, vėliau gali būti svarbu parodyti, kuo konkrečiai jis prisidėjo. Banko išrašai ir pavedimų paskirtys tokiais atvejais yra kur kas aiškesni už prisiminimą, kas prieš kelerius metus už ką mokėjo“, – priduria jis.

Daugiau aiškumo reikia ir kaupiant bendras santaupas. Anot J. Ivaškos, jei abu kas mėnesį taupo vienam tikslui, verta sutarti ne tik dėl sumos, bet ir kieno vardu lėšos laikomos, kas gali jomis disponuoti bei kokiais atvejais jos naudojamos.

„Bendra finansinė ateitis prasideda ne nuo bendros sąskaitos, o nuo aiškaus susitarimo. Kuo didesnės sumos ir ilgesni įsipareigojimai, tuo konkrečiau porai verta apsibrėžti, kas kiek prisideda, kaip tvarkomi bendri pinigai ir kaip dalijamos išlaidos“, – sako „Urbo“ banko atstovas.