Kol skaičiuojami sutaupyti eurai, pamirštamas sugaištas laikas ir kiti kaštai: kokia reali akcijų medžioklės kaina?

Retas susimąsto – kokią ilgalaikę naudą suteikia nuolatinis nuolaidų medžiojimas. Ieškant vien tik raudonos spalvos kainų etiketėse, anot ekspertų, dažnai pamirštamos įvertinti kitos išlaidos. Pavyzdžiui, kuras, automobilio nusidėvėjimas ar net ir sugaištas laikas. Suskaičiavus patirtas išlaidas neretai paaiškėja, kad buvo patirta daugiau nuostolių nei sutaupyta aktyviai ieškojus nuolaidos, blaškantis nuo vienos iki kitos parduotuvės. Apie tai, kokia yra reali akcijų medžioklės kaina, apžvelgia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ ir „Urbo“ banko atstovai.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pastebi, kad užuot įvertinę vadinamuosius alternatyvius kaštus, tautiečiai akcijų medžioklėje įpratę skaičiuoti tik tiesioginį sutaupymą.

„Ekonomikoje alternatyvieji kaštai reiškia vertę, kurios atsisakome, pasirinkdami vieną variantą vietoje kito. Pavyzdžiui, vykdami į kitą parduotuvę renkamės sutaupyti keletą eurų nuo konkrečių prekių, bet atsisakome sutaupyti kelionės išlaidas ir iššvaistomą laiką, kurį galėtume skirti produktyviai veiklai, pasibuvimui su šeima ar tiesiog savo malonumui“, – paaiškina J. Ivaška.

Pasak eksperto, tikroji nuolaidų medžioklės nauda nebūtinai yra tokia didelė, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ypač, kai dėl kelių eurų važiuojama į kitą miesto rajoną ar aplankoma net ne vieną, o kelios parduotuvės.

Kad toks elgesys suprantamas, bet nebūtinai naudingas, pastebi ir „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė, atkreipdama dėmesį ir į psichologinį bei nuovargio aspektą, pavyzdžiui, kai piko valandomis dėl norimos nuolaidos medžioklės netikėtai įstringama kamščiuose, ar atvykus paaiškėja, kad norimos prekės nebėra.

„Idealiausias variantas – galimybė viską rasti vienoje vietoje: pasirinkti tiek prekes su nuolaida, tiek tas, kurias kasdien galima įsigyti už mažą kainą ar pigiau nei kitur. Tai iš dalies nuima didelę naštą nuo pirkėjų pečių – nebelieka pagundos prisipirkti daugiau, nei iš tiesų reikia, ir vienu metu išleisti daugiau vien todėl, kad prekė tuo metu parduodama su nuolaida. Taip pat nebereikia planuoti pirkinių pagal akcijų kalendorių.

Galimybė kasdien apsipirkti už mažas kainas padeda atsverti ir dažnai neįvertinamus kaštus – laiką bei pastangas, skiriamas akcijų paieškai. Galiausiai, kai pirkėjai tampa mažiau priklausomi nuo akcijų, prekybininkams lengviau planuoti tiekimą ir užtikrinti prekių prieinamumą. Tai reiškia ir didesnę tikimybę, kad atvykę į parduotuvę pirkėjai ras norimą produktą. Taip sutaupoma ir svarbiausios valiutos – laiko“, – sako ji.

Tikroji nuolaidų medžioklės kaina

Pasak J. Ivaškos, nors tikrosios išlaidos kiekvienu atveju skiriasi, orientacinę kainą apskaičiuoti galima. Tam reikėtų įsivertinti degalų sąnaudas, automobilio nusidėvėjimą ir sugaištą laiką bei palyginti su sutaupyta suma.

Tarkime, automobilis sunaudoja 7 litrus kuro šimtui kilometrų, kuras kainuoja 1,5 euro už litrą, o atstumas iki nuolaidą siūlančios parduotuvės – 10 kilometrų. Tokiu atveju išlaidos bus 1,05 euro. Automobilio nusidėvėjimo kaštų dažnas vairuotojas neskaičiuoja, tačiau ekspertai juos vertina 10–20 centų už kilometrą. Paėmę šio rodiklio vidurkį, 15 centų, gauname, kad 10-ies kilometrų kelionė papildomai kainuos dar 1,5 euro.

„Neretai mažiausiai vertinama, bet iš tiesų didžiausia sąnaudų dalis – sugaištas laikas. Jį paprasčiausia įsivertinti, savo uždirbamą atlyginimą padalinus iš dirbtų valandų skaičiaus. Kadangi šis skaičius kiekvienam bus skirtingas, imkime oficialiai patvirtintą minimalų valandinį atlyginimą, kuris nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje yra 7,05 euro, neatskaičius mokesčių“, – skaičiuoja J. Ivaška.

Pagal šį rodiklį 40-ies minučių piniginė vertė yra 4,7 euro. Pridėjus kuro išlaidas ir automobilio eksploatacijos kaštus, gauname 7,25 euro. „Jei tokiomis aplinkybėmis žmogus sutaupo 5 eurus, galutinis rezultatas iš tiesų yra ne sutaupymas, o 2,25 euro nuostolis. Be to, jis gaunamas skaičiuojant pagal minimalų uždarbį. Žmonės, per valandą uždirbantys daugiau, daugiau ir praranda“, – pabrėžia J. Ivaška.