Vasaros biudžetas – ne pagal planą: kam gyventojai išleidžia daugiau nei tikėjosi?

Vasara dažnam tampa ne tik poilsio, bet ir didesnių išlaidų sezonu. Beveik septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų vasarą išleidžia daugiau, nei buvo suplanavę, rodo „Urbo“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Dažniausiai planuotą biudžetą viršija kelionių, atostogų ir kitų sezoninių pramogų išlaidos.

Dažniausiai gyventojų vasaros biudžetą išbalansuoja kelionės ir atostogos – joms daugiau nei planavo išleidžia apie 43 proc. respondentų. Kas ketvirtas gyventojas per daug pinigų skiria pramogoms, pavyzdžiui, restoranams ar koncertams. Penktadalis nurodo daugiau išleidžiantys būsto ar sodo gerinimui, 14 proc. – vestuvių, krikštynų ar kitoms šventėms, o 9 proc. – vaikų stovykloms ir pramogoms.

„Atostogos, vaikų užimtumas, šventės ar būsto tvarkymas nėra visiškai netikėtos išlaidos – jos kartojasi kasmet. Todėl jas verta planuoti kaip atskirą metų biudžeto dalį: iš anksto nusimatyti sumą, kurią galima skirti vasarai, atskirti būtinas ir emocines išlaidas, o dalį pinigų palikti rezerve. Vasarą norisi atsipalaiduoti, tačiau svarbu nepamiršti, kad jai pasibaigus grįžta įprasti finansiniai įsipareigojimai – mokyklos, būreliai, šildymo ir kitos rudens išlaidos“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Mažiau pajamų – mažiau neplanuotų išlaidų?

J. Ivaškos teigimu, sritys, kurioms žmonės išleidžia daugiau pinigų nei planavo, skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Apklausos rezultatai rodo, kad jaunesni (18–25 m.) gyventojai daugiausia išlaidauja pramogoms – apie 36 proc. ir šventėms – apie 27 proc. Tuo metu 46 m. ir vyresni daugiausia išleidžia būsto gerinimui ar sodo darbams – tą mini apie 22–24 proc. respondentų.

„Jaunesnių žmonių vasaros išlaidos dažniau būna susijusios su spontaniškais sprendimais ir pramogomis, o vyresnių gyventojų atveju daugiau pinigų pareikalauja namai, sodas ar kiti sezoniniai darbai. Be to, 56 metų ir vyresni gyventojai rečiausiai viršija suplanuotą biudžetą – 38 proc. šios grupės respondentų teigia neišleidžiantys daugiau, nei buvo numatę. Tai leidžia manyti, kad su amžiumi finansiniai įpročiai tampa stabilesni, o vasaros sprendimai – mažiau spontaniški“, – pastebi J. Ivaška.

Pasak jo, įdomu ir tai, kad didesnės pajamos savaime nereiškia nei griežtesnio finansų planavimo, nei didesnės finansinės pagalvės. Priešingai – daugiau uždirbantys gyventojai dažniau viršija kelionėms ir pramogoms suplanuotą biudžetą.

Apklausos duomenimis, kelionėms ir atostogoms daugiau nei planavo dažniausiai išleidžia gyventojai, kurių namų ūkyje vienam nariui tenka 1–1,5 tūkst. eurų pajamų – tą nurodė apie 57 proc. šios grupės respondentų. Tarp mažiausių pajamų grupių, kur vienam šeimos nariui tenka iki 700 eurų, šis rodiklis siekia apie 33–35 proc.

„Vasaros biudžetą dažnai išbalansuoja didesnė finansinė laisvė, kai žmogus gali sau leisti daugiau – lengviau sutikti su kelione, spontaniška vakariene ar brangesniu renginiu. Vis dėlto bendrai tik 28 proc. respondentų teigė vasarą išleidžiantys tiek, kiek ir buvo suplanavę. Tai rodo, kad biudžetą lemia ne vien pajamos ar amžius, o tai, kaip gebame įsivertinti realias būsimas išlaidas ir savo finansines galimybes“, – įžvalgomis dalijasi J. Ivaška.

Kaip patogiai sekti vasaros išlaidas

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus teigimu, išlaidos vasarą dažnai auga nejučia, tad, norint susigrąžinti finansinę kontrolę, pirmiausia verta aiškiai atskirti būtinas išlaidas, laisvalaikio išlaidas ir taupymą.

Dažnai taikomas orientyras – „50–30–20“ taisyklė: apie 50 proc. pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, iki 30 proc. – laisvalaikiui ir kitiems norams, o apie 20 proc. – taupymui ir įsipareigojimų mažinimui. Vis dėlto, jei įprasti biudžeto planavimo patarimai neveikia, o išlaidas sekti sunku, J. Ivaška pataria pasitelkti praktinius įrankius. Jie padeda greičiau pastebėti augančias išlaidas, lengviau laikytis nusistatytų ribų ir išvengti skubotų finansinių sprendimų.

„Vienas paprasčiausių būdų – iš anksto nusimatyti konkrečią sumą kelionei ar pramogoms ir reguliariai stebėti, kiek jos dar liko. Priklausomai nuo turimo paslaugų plano, tam gali būti naudojama ir atskira sąskaita. Taip pat galima nusistatyti kortelės operacijų limitus, įsijungti pranešimus apie sąskaitos likutį ar didesnius nurašymus“, – patarimais dalijasi jis.

Pasak I. Ivaškos, tokie sprendimai biudžeto už žmogų nesuplanuoja, tačiau padeda laiku pamatyti, kada išlaidos pradeda artėti prie nusistatytos ribos. Matant, kiek pinigų dar liko atostogoms ar pramogoms, lengviau įvertinti, ar spontaniškas pirkinys tikrai yra būtinas, tad tampa lengviau laikytis numatyto plano.

„Spinter tyrimai“ apklausa apie dažniausias neplanuotas vasaros išlaidas buvo atlikta 2026 m. birželio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1 016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.