Atsargumas ir budrumas gali padėti apsaugoti pinigus ir asmens duomenis

Sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip apgauti gyventojus. Jie gali skambinti telefonu, siųsti SMS žinutes ar elektroninius laiškus, kurti suklastotas interneto svetaines arba siūlyti investuoti į tariamai pelningus projektus. Nors sukčiavimo būdai keičiasi, jų tikslas išlieka tas pats – išvilioti pinigus arba asmens duomenis.

Dažniausi sukčiavimo būdai:

• Telefoniniai sukčiai. Sukčiai gali prisistatyti banko, policijos ar kitų įstaigų darbuotojais. Dažniausiai jie teigia, kad Jūsų sąskaitoje vyksta įtartina veikla, ir ragina kuo greičiau imtis veiksmų.
• Suklastotos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai. Tokiuose pranešimuose dažnai prašoma paspausti nuorodą, prisijungti prie paskyros, atnaujinti duomenis ar apmokėti tariamą mokestį. Sukčiai gali naudoti žinomų įmonių ar institucijų pavadinimus, kad pranešimas atrodytų patikimas.
• Investicinis sukčiavimas. Sukčiai gali siūlyti greitai uždirbti investuojant į akcijas, kriptovaliutas ar kitus finansinius produktus. Dažnai pabrėžiama, kad pasiūlymas galioja tik trumpą laiką, todėl sprendimą esą reikia priimti nedelsiant.
• Pirkimas ir pardavimas internete. Pirkdami prekes internetinėse parduotuvėse ar parduodami jas skelbimų portaluose, būkite budrūs. Sukčiai gali kurti netikras elektronines parduotuves, siųsti nuorodas į suklastotas mokėjimo sistemas arba apsimesti pirkėjais ir prašyti suvesti banko kortelės duomenis.
• Romantinis sukčiavimas. Sukčiai gali užmegzti pažintį socialiniuose tinkluose ar pažinčių platformose, ilgą laiką kurti pasitikėjimą, o vėliau prašyti pinigų dėl tariamos nelaimės, kelionės ar investicijos. Būkite atsargūs, jei internetu susipažinęs asmuo, kurio niekada nesate matę gyvai, prašo pinigų.
• Įtraukimas į nusikalstamą veiką (pinigų pervedimas svetimu vardu). Sukčiai gali siūlyti „lengvai uždirbti“ leidus naudotis Jūsų sąskaita ar pervedant per ją gaunamus pinigus. Sutikę galite nesąmoningai tapti pinigų plovimo dalyviu ir patys užsitraukti teisinę atsakomybę. Niekada neleiskite kitiems naudotis savo sąskaita ir nevykdykite mokėjimų nepažįstamų asmenų prašymu.

Kas padeda atpažinti sukčiavimą?

• Esate skubinami priimti sprendimą arba atliekamiems veiksmams nustatomas trumpas terminas.
• Prašoma atskleisti prisijungimo duomenis, PIN kodus, banko kortelės informaciją ar kitus jautrius duomenis.
• Žadamas didelis ir garantuotas pelnas arba siūlomos neįprastai palankios sąlygos.
• Gąsdinama galimomis pasekmėmis, jei nedelsdami neatliksite nurodytų veiksmų.
• Prašoma spausti nuorodą, atsisiųsti programą ar prisijungti prie nepažįstamos interneto svetainės.

Įsidėmėkite pagrindinę taisyklę

Banko darbuotojas niekada neprašo pasakyti Jūsų prisijungimo slaptažodžio, PIN kodo, viso banko kortelės numerio ar programėlėje gauto patvirtinimo kodo, taip pat neprašo patvirtinti mokėjimo ar naujo įrenginio prijungimo, kurio Jūs patys neinicijavote.

Kaip elgtis?

• Neskubėkite priimti sprendimų ir skirkite laiko įvertinti situaciją.
• Nespauskite įtartinų nuorodų ir prisijunkite tik per oficialias interneto svetaines ar programėles.
• Niekam neatskleiskite prisijungimo duomenų, PIN kodų ar banko kortelės informacijos.
• Jei kyla abejonių, nutraukite pokalbį ar susirašinėjimą ir patys susisiekite su banku ar kita įstaiga oficialiai skelbiamais kontaktais.

Ką daryti, jei jau nukentėjote?

Jei įtariate, kad tapote sukčių auka ar atskleidėte savo duomenis, svarbu veikti nedelsiant – kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą:

• Nedelsdami susisiekite su banku oficialiai skelbiamais kontaktais ir praneškite apie įvykį, kad būtų galima blokuoti kortelę ar sąskaitą ir sustabdyti įtartinus mokėjimus.
• Pakeiskite prisijungimo slaptažodžius ir kitus atskleistus duomenis.
• Jei atskleidėte kortelės duomenis, ją užblokuokite.
• Kreipkitės į policiją ir pateikite pranešimą apie sukčiavimą.

Atminkite

Sukčiai dažnai siekia sukelti skubos ar baimės jausmą, kad priimtumėte neapgalvotą sprendimą. Jeigu situacija kelia bent menkiausią abejonę, neskubėkite atlikti jokių veiksmų. Skirkite laiko įvertinti situaciją, patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose arba patys susisiekite su banku ar kita įstaiga, kurios darbuotoju prisistatė skambinęs ar rašęs asmuo. Atsargumas ir budrumas gali padėti apsaugoti Jūsų pinigus ir asmens duomenis.