Planas 2027-iesiems: ką verslas turėtų apskaičiuoti dar prieš metų pabaigą?

Rudenį daugelis įmonių pradeda planuoti kitų metų biudžetus, investicijas ir plėtrą, tačiau apie finansavimą neretai rimčiau susimąstoma tik tada, kai planus jau reikia įgyvendinti – įranga išsirinkta, su tiekėjais sutarta, naujas padalinys suplanuotas, o lėšų prireikia čia ir dabar. Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, ruošiant 2027 m. biudžetą verta iš anksto apgalvoti ne tik tai, kur įmonė ketina investuoti ir kiek tam reikės lėšų, bet ir kaip šie planai bus finansuojami.

Finansavimo poreikio augimą rodo naujausi Lietuvos banko duomenys: šių metų rugpjūtį paskolų įmonėms suma buvo 16,7 proc. didesnė nei prieš metus, o vien per mėnesį padidėjo 174 mln. eurų, arba 1,1 proc. Ši tendencija įmonėms primena, kad prieš tvirtinant 2027 m. planus verta įvertinti ne tik būsimą lėšų poreikį, bet ir tai, kokią jo dalį bus galima padengti nuosavomis lėšomis, o kokią – skolintomis.

„Versle natūraliai pirmiausia planuojami pardavimai, sąnaudos ir investicijos, o apie jų finansavimą neretai susimąstoma tik vėliau. Pavyzdžiui, įmonė nusprendžia kitąmet įsigyti naują įrangą, tačiau į banką kreipiasi tik tada, kai avansą tiekėjui reikia sumokėti po kelių savaičių. Tokiu atveju laiko įvertinti skirtingus finansavimo variantus lieka gerokai mažiau, o spaudimo priimti sprendimą – daugiau“, – pastebi J. Ivaška.

Ką svarbu įvertinti rengiant kitų metų biudžetą?

Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus, viena dažnesnių planavimo klaidų – numatyti konkrečią investiciją, tačiau neįvertinti viso jos poveikio įmonės pinigų srautui.

Pavyzdžiui, perkant naują įrangą reikia įvertinti ne tik jos kainą, bet ir avansinį mokėjimą, transportavimą, montavimą, darbuotojų apmokymą ar papildomų atsargų poreikį. O naujas padalinys reiškia ne tik išlaidas patalpoms įrengti, bet ir didesnes sąnaudas pirmus kelis mėnesius, kol veikla įsibėgėja.

„Spręsdamas dėl finansavimo bankas vertina visą situaciją – kiek nuosavų lėšų verslas gali skirti, kaip pasikeis jo finansinė padėtis, kada investicija pradės atsipirkti ir kokio dydžio finansavimo iš tikrųjų reikės. Todėl prieš tvirtinant kitų metų planus verta susidėlioti ne vien investicijų sąrašą, bet ir jų finansavimo grafiką“, – aiškina J. Ivaška.

Grafike jis rekomenduoja nusimatyti, kada ir kokio dydžio lėšų reikės – pavyzdžiui, kada bus mokamas avansas, atsiskaitoma už įrangą ar padengiamos kitos su plėtra susijusios išlaidos. Taip pat svarbu įsivertinti, kiek įmonė galės padengti savo lėšomis, o kiek reikės skolintis.

Anot „Urbo“ banko atstovo, finansavimo poreikis gali atsirasti ir tada, kai įmonei sekasi gerai. Augant pardavimams gali reikėti daugiau atsargų, žaliavų, darbuotojų ar tiesiog daugiau lėšų tuo metu, kai išlaidos jau patirtos, o klientų mokėjimai dar negauti.

Todėl, J. Ivaškos teigimu, planuojant kitus metus verta apgalvoti kelis scenarijus: kas nutiktų, jei pardavimai augtų sparčiau nei tikėtasi, klientai atsiskaitytų vėliau arba vienu metu tektų finansuoti ir plėtrą, ir kasdienę veiklą.

„Sparčiai augančios pajamos įmonei yra geras ženklas, tačiau augimas dažnai pareikalauja daugiau apyvartinių lėšų. Jei tam iš anksto nepasiruošta, gali susidaryti paradoksali situacija: užsakymų daugėja, o pinigų sąskaitoje mažėja“, – atkreipia dėmesį „Urbo“ banko atstovas.

Planui B – finansinis rezervas

Kitas klausimas, kurį J. Ivaška siūlo aptarti sudarant 2027 m. biudžetą, – kokį finansinį rezervą įmonė nori turėti ir kokioms situacijoms jis bus skirtas. Planuojant rezervą verta numatyti kelis scenarijus, jei viskas vyktų ne pagal planą – darbai vėluotų, įranga pabrangtų ar prireiktų papildomų investicijų.

Pasak jo, universalaus rezervo dydžio nėra: vienai įmonei svarbiausia apsidrausti nuo kelių vėluojančių klientų mokėjimų, kitai – nuo žaliavų kainų šuolio, sezoniškumo ar netikėto įrangos remonto. Todėl verta įsivertinti, kiek laiko įmonė galėtų veikti, jei pajamos laikinai sumažėtų ar išlaidos netikėtai išaugtų.

„Rezervas neturėtų būti suprantamas kaip suma, kuri galbūt liks metų pabaigoje. Jį verta planuoti taip pat, kaip planuojamos investicijos ar kitos išlaidos. Kuo verslas sezoniškesnis, kuo didesnę jo sąnaudų dalį sudaro atsargos ar kuo labiau jis priklausomas nuo kelių stambių klientų, tuo svarbiau iš anksto įsivertinti, kur yra jautriausios įmonės vietos“, – sako J. Ivaška.

Finansavimo klausimo taip pat nereikėtų palikti paskutinei minutei. „Urbo“ banko atstovo teigimu, dar planuojant investicijas verta su banku aptarti, kokio finansavimo gali prireikti ir kokie sprendimai būtų tinkamiausi.

„Apie finansavimą geriausia kalbėtis ne tada, kai pinigų jau trūksta. Jei įmonė žino, kad 2027 m. pirks įrangą, plės gamybą, atidarys naują padalinį ar tikisi apyvartos augimo, šiuos planus verta aptarti dar rengiant biudžetą. Ankstyvas planavimas suteikia daugiau laiko įvertinti alternatyvas ir pasirinkti tinkamiausią finansavimo sprendimą“, – pažymi J. Ivaška.