Rekordine šiluma balandį lepinęs pavasaris ir vėl parodė nagus – prasidėjus pačiam vaismedžių ir augalų žydėjimui, gegužės pradžioje spustelėjo šalnos. Javus auginantys ūkininkai pripažįsta – nors šiemet pavasaris šaltokas ir sėja gerokai vėlavo, kokie bus metai bei derlius bus galima pasakyti tik po javapjūtės. Tačiau kad ir kokie būtų metai – geri ar prasti, žemę vis tiek reikės dirbti.Daugiau nei 15 metų Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Tomas Švenčionis šį pavasarį išvarė turimą techniką į 300 hektarų (ha) dirbamos žemės. Tokie dideli plotai buvo ne visada – kažkada pradėjęs vos nuo 9 ha po truputį juos didino. Dalį įsigijo, dalį nuomoja.

„Būtų gerai dar praplėsti ūkį iki kokių 500 ha, bet kad aplinkui nebėra tokių didelių plotų, o pirkti ar nuomoti mažus, skirtingose vietose išsibarsčiusius sklypus neverta. Aplinkui irgi vien ūkininkai – kas dirba 200 ha, kas 500 ha, žinoma, yra ir mažesnių, 30 ha dydžio ūkių. Kaip sakau, visi stambesni, bet ne stambūs“, – pasakoja T. Švenčionis, auginantis javus, rapsus ir pupas.

Pašnekovo teigimu, 300 ha Lietuvos mastais tėra vidutinis žemės ūkis. Tačiau norint ūkį plėsti, reikia ne tik geros žemės, bet ir palankių kainų – šiuo metu hektaras dirbamos žemės kainuoja nuo 4 iki 7 tūkst. eurų. Dirbamos žemės nuoma taip pat pabrangusi.

„Jei žemė nėra labai derlinga, tenka į ją ir investuoti, kelti jos derlingumą. Į nuosavą žemę investuoti gali, o į nuomojamą – nelabai. Kai kurie sklypų savininkai nori sudaryti nuomos sutartis tik 1 metams, tad visada išlieka nežinomybė, kas toliau bus su ta žeme, ar verta į ją investuoti, jei kitais metais jos nebedirbsi“, – dalijasi ūkininkas.

Kaip pastebi pašnekovas, žemės nuomos kaina pakilo prieš porą metų, kai buvo išaugusios grūdų supirkimo kainos. Vis dėlto šiuo metu grūdų kaina yra gerokai smukusi, o žemės nuomos kaina išliko tame pačiame lygyje ir nepanašu, kad ji galėtų mažėti. Brango ir trąšos.

„Anksčiau norint įsigyti 1 toną trąšų reikėdavo parduoti toną grūdų. Dabar 1 tona trąšų atsieina 2 tonas grūdų, pernai situacija buvo dar blogesnė – 1 tona trąšų kainavo tiek, kiek 3 tonos parduodamų grūdų. Kilo ir kuro, technikos, detalių kainos, tad kasmet dalyvaujame savotiškoje loterijoje – koks bus derlius, jo kainos, kiek kainuos kiti ūkininkavimui reikalingi dalykai“, – sako T. Švenčionis.

Bankas finansuoja žemės pirkimąŪkininkas neslepia, kad dalį nuosavos žemės įsigijo su Medicinos banko pagalba, šiam kelis kartus suteikus kreditą žemės įsigijimui.

„Kai norėjau įsigyti daugiau dirbamos žemės, taip jau išpuolė, kad prieš tai buvo porą prastesnių metų iš eilės – vieni pasitaikė lietingi, kitais krito grūdų supirkimo kainos. Kiti bankai atsisakė suteikti kreditą atsižvelgdami į šių prastesnių metų ūkio balansą. Vienintelis Medicinos bankas įvertino prieš tai buvusius geresnius metus ir suteikė kreditą“, – sako T. Švenčionis.

Pasak Medicinos banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, žemės ūkis yra viena iš prioritetinių banko veiklos sričių.

„Suteikdami finansavimą ūkininkams prisidedame ir prie Lietuvos žemės ūkio plėtros bei modernizavimo – ūkininkai įsigyja žemę, perka žemės ūkio techniką, atnaujina turimus pastatus, įrengia grūdų džiovyklas ar sandėliavimo patalpas“, – teigia J. Ivaška.

Pašnekovo teigimu, kiekvienu atveju finansavimo galimybės yra aptariamos su ūkininkais individualiai. Pasikeitus jų finansinei situacijai, gali būti taikomas kredito mokėjimų atidėjimas, sudaromas naujas mokėjimų grafikas.

„Šiuo atžvilgiu esame linkę bendradarbiauti, nes puikiai suprantame, kad žemės ūkio pelningumas priklauso nuo daugelio faktorių, kuriems ūkininkai ne visada turi įtakos. Tuo pačiu ilgametė patirtis rodo, kad žemės ūkis yra dinamiška ir auganti sritis, tad esame linkę priimti ir prastesnių metų riziką“, – sako Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius.

Vis tiek reikia žemę dirbtiPaklaustas, ar nė karto nesigailėjo pasukęs į žemės ūkį, nes gyvenime būta ir kitokių darbo galimybių, T. Švenčionis tvirtai atsako: „Jei pradėsi visko gailėtis, iš to nieko gero. Geriau visada žiūrėti į priekį.“

Ūkininko teigimu, kiekvieną pavasarį būna savaip neramu – tiek dėl išžiemojusių pasėlių būklės, tiek dėl pavasario šalnų. Tačiau ar geras bus derlius priklausys ir nuo vasaros – ar užteks drėgmės ir šilumos, ar neišguldys javų kruša prieš rugiapjūtę.

„Šiemet sėja susivėlino, ilgai dirva buvo šlapia, negalėjome su technika įvažiuoti, tad kokie bus metai dar neaišku. Čia jau sėkmės dalykas. Būna geresnių ir prastesnių metų, bet dirbame iš inercijos, judame į priekį, nes vis tiek reikia žemę dirbti“, – sako jis.