Gerbiamieji klientai,Artėjant didžiosioms metų šventėms sulaukiame daugiau nei įprasta pranešimų apie sukčiavimo atvejus, kuriais siekiama išvilioti pinigines lėšas. Jūsų budrumas yra veiksmingiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo sukčių, todėl dalinamės informacija apie dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo atvejus ir rekomenduojamas prevencijos priemones. 

SMS žinutės su kenkėjiškomis nuorodomisPastaruoju metu labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas yra aktyvių nuorodų siuntimas apsimetant Banku. Įtartinos žinutės siunčiamos SMS, „WhatsApp“, „Viber“, „Messenger“, kitomis socialinėmis programėlėmis ar el. paštu; siuntėjo pavadinimas panašus į Banko, tačiau nesutampa; žinučių turinyje pateikiamos nuorodos į sukčių sukurtus interneto puslapius, kurie gali būti panašūs į Banko (pavyzdžiui medbankas.ru, medicinos.ru, medbankas.site, medicinos.site).

Paspaudus nuorodą yra nukreipiama į sukčių sukurtą interneto puslapį, kuris iš pažiūros yra identiškas Banko interneto puslapiui, tačiau tai apgaulingas puslapis, kuriame suvedus prisijungimo duomenis juos pasisavina sukčiai. Pasisavintus prisijungimo duomenis sukčiai gali panaudoti prisijungimui prie jūsų elektroninės bankininkystės paskyros ir pasisavinti lėšas. Pažymime, kad Bankas niekada nesiunčia aktyvių nuorodų SMS pranešimais ar kitomis socialinėmis programėlėmis.

Gavę įtartiną žinutę niekada nespauskite žinutėse pateiktų nuorodų, patikrinkite siuntėjo pavadinimą (Banko siunčiamuose pranešimuose yra nurodomas pavadinimas medbank.lt), informuokite apie įtartinas žinutes ar el. laiškus Banką el. paštu [email protected].

Pažymime, kad elektroninis parašas (Smart-ID, m. parašas) yra jūsų parašas, kuriuo jūs atveriate prieigą prie savo elektroninės bankininkystės, tvirtinate mokėjimo operacijas ar pasirašote sutartis, todėl labai svarbu atidžiai perskaityti pranešimo tekstą, kuris pateikiamas prieš pasirašant elektroniniu parašu (prieš suvedant SPIN1 ir SPIN2 kodus) ir įsitikinti, kad tvirtinate jūsų pasirinktą operaciją.

Reklaminiai blokai („baneriai“) internete su nuorodomis į kenkėjiškus interneto puslapiusReklaminiame bloke gali būti siūloma, pavyzdžiui, nemokamai pažiūrėti filmus ar atsisiųsti muziką, tačiau paspaudus banerį nukreipiama į sukčių sukurtą puslapį, kuris skirtas pasisavinti asmens duomenis arba užkrėsti įrenginį kenkėjiškomis programomis.

Nespauskite įtartinų banerių ir nesuvedinėkite asmeninės informacijos (el. pašto adresų, telefono numerių, slaptažodžių ir kt.) nepažįstamuose interneto puslapiuose.

Sukčių skambučiai telefonuPaskambinę sukčiai prisistato banko darbuotojais, policijos pareigūnais ar kitų autoritetingų institucijų atstovais ir reikalauja skubiai pateikti informaciją su asmens duomenimis arba elektroniniu parašu patvirtinti operacijas.

Įtarimą turėtų sukelti tai, kad skambutis netikėtas (skambutį inicijavo skambinantysis dėl jums netikėtos priežasties), kalbama ne lietuvių kalba arba „laužyta“ lietuvių kalba, susiekiama naudojant socialines programėles („WhatsApp“, „Viber“ ar kt.), pokalbio metu prašoma atskleisti asmeninę informaciją ar patvirtinti operacijas elektroniniu parašu, jaučiamas skubinimas ir sukuriama stresinė situacija.

Pokalbio telefonu metu niekada neatskleiskite savo elektroninės bankininkystės prisijungimų, o įtarę, kad skambina sukčius paprašykite palikti kontaktinius duomenis, užbaikite pokalbį ir pabandykite susisiekti skambinusiojo nurodytos institucijos viešai pateikiamais kontaktais.

Apgaulingi skelbimaiSukčiai publikuoja skelbimus, kuriuose skatina pirkėjus įsigyti žinomų gamintojų prekes (telefonus, kompiuterius, aksesuarus), žemesne nei rinkos kaina, tačiau atlikus mokėjimus pirkėjai prekių nesulaukia. 

Kritiškai vertinkite pardavėjus (atsižvelkite į pardavėjų patikimumo reitingus ir atsiliepimus), atkreipkite dėmesį ar skelbimu skubinama įsigyti kuo greičiau („skubiai“, „išpardavimas“), įvertinkite atsiskaitymo sąlygas (ar kaina reali) ir nevykdykite išankstinių mokėjimų jei abejojate pardavėjo patikimumu. Jei pervedėte pinigus ir įtariate, kad buvote apgauti, tai nedelsiant kreipkitės į policiją (ePolicija.lt) ir informuokite finansų įstaigą į kurią buvo išsiųsti pinigai.

Apsimestiniai pasiūlymai investuotiSukčiai platina pasiūlymus investuoti (įsigyti įmonių akcijų, kripto valiutų ar kt.) ir per trumpą laiką uždirbti didelę grąžą. Deja pervedus pinigus lėšos nėra investuojamos, o jas pasisavina sukčiai. 

Prieš priimdami sprendimą investuoti patikrinkite ar investavimo paslaugas siūlantys asmenys yra patikimi (Lietuvoje licencijuotų finansų rinkos dalyvių sąrašas skelbiamas Lietuvos banko internetiniame puslapyje), kritiškai įvertinkite siūlomas investavimo paslaugas ir neskubėkite atlikti pervedimų.

Netikri paramos fondaiSukčiai apsimeta geros valios paramos fondų atstovais ir prašo jūsų finansinės pagalbos kilniems tikslams. Prieš teikdami paramą patikrinkite ar fondas iš tiesų egzistuoja ir kokia veikla užsiima (Lietuvoje įsteigti fondai yra registruoti Juridinių asmenų registre).

Romantinis sukčiavimasSukčiai siekia užmegzti romantinius santykius, įtikinamai pateikia savo jaudinančią gyvenimo istoriją, bendravimą tęsia pakankamai ilgą laiką, o įgiję antros pusės pasitikėjimą pradeda prašyti finansinės pagalbos (lėktuvo bilietui, išsiųstai dovanai išmuitinti, nenumatytoms išlaidoms atvykstant, ligos gydymui ar kt.).

Kritiškai vertinkite prašymus suteikti trumpalaikę finansinę pagalbą ir nepervedinėkite lėšų asmenims, su kuriais bendravote tik nuotoliniu būdu ir kurių nesate sutikę fiziškai.