Vartojimo paskolos yra vienas paprasčiausių būdų įsigyti didesnius pirkinius ar padengti kitas išlaidas. Bankininkystės ekspertas pastebi, jog ši paskolų rūšis yra sąlyginai lengvai prieinama ir greitai gaunama, tačiau kaip ir kiekvienas finansinis įsipareigojimas turi būti įvertinamas atsakingai. Urbo banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atskleidžia, kodėl kai kuriais atvejais verta skolintis didesnę nei planuotą sumą, o kada vartojimo paskolos geriau nesvarstyti.

Urbo banko duomenimis, pernai kas antra (52 proc.) jo išduota vartojimo paskola buvo skirta tokiems poreikiams, kaip kelionės, gydymas, mokslai. Antroje vietoje (40 proc.) atsidūrė namų remontui, atnaujinimui, buitinės technikos pirkimui skirtos paskolos. Likusi išduotų vartojimo paskolų lėšų dalis buvo panaudota automobiliams ir kitoms transporto priemonėms įsigyti. Vartojimo paskolos naudojamos ir kitų finansų įstaigų suteiktoms paskoloms refinansuoti.

„Vartojimo paskola, kurią galima lengvai ir paprastai gauti vos per 15 minučių, gali padėti išspręsti kilusius iššūkius, kuriems tuo momentu turimų santaupų nepakanka, o didesnių išlaidų poreikis nebuvo iš anksto suplanuotas. Tokiai paskolai nereikia įkeisti turto, bankas vertina tik gaunamų nuolatinių pajamų dydį bei finansinius įsipareigojimus. Visa tai nepaneigia fakto, kad kaip ir bet kuri kita paskola tai yra finansinis įsipareigojimas, kurį būtina įvertinti bei tinkamai suvaldyti“, – sako J. Ivaška.

Kaip išgauti maksimumą sau

Prieš kreipiantis vartojimo paskolos pašnekovas pataria pirmiausiai nusistatyti konkretų šių lėšų panaudojimo tikslą: pirksite automobilį, buitinę techniką, remontuosite namus, įsigysite kelionę, padengsite gydymo ar mokslo išlaidas.

„Svarbiausia tiksliai žinoti ko siekiate, ką norite įsigyti imdami vartojimo paskolą. Apibrėžtas tikslo žinojimas padės jums neišlaidauti ir skolintis atsakingai, juk kalbama apie papildomus finansinius įsipareigojimus, kurių grąžinimas gali užtrukti ir iki 7 ar 10 metų“, – aiškina „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Kitas svarbus žingsnis yra apsisprendimas, kiek lėšų prireiks konkrečiam tikslui pasiekti. Jei yra aišku, kiek kainuoja konkretus pirkinys, kursai ar semestras mokslo įstaigoje, tai kalbant apie tokius dalykus kaip būsto remontas ar gydymo išlaidos, galutinį poreikį įvardyti gali būti sudėtingiau.

„Jeigu yra galimybė, tokiu atveju siūlyčiau pasiimti didesnę paskolą ir ilgesniam laikui – taip apsisaugosite nuo nenumatytų išlaidų rizikos. Galbūt ne kiekvienas žino, kad nuo pirkinio likusį lėšų likutį visada galite grąžinti bankui be papildomo komisinio mokesčio. Šį principą galima pritaikyti tais atvejais, kuomet trūksta tikrumo dėl konkrečios sumos. Tuo tarpu ilgesnis paskolos laikotarpis pavers jos grąžinimą lengvesniu“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Verti dėmesio signalai

Teikiant paraišką dėl paskolos svarbu įvertinti savo finansines galimybes ir ar tokia paskolas nepablogins finansinės situacijos. Tarp būtinų namų darbų yra ir tokio tipo paskolų palyginimas, nes svarstant ilgalaikį finansinį įsipareigojimą būtina pasirūpinti geriausiomis sąlygomis ir mažiausiomis išlaidomis.

„Prieš priimant sprendimą reikia išsiaiškinti, kokia yra kredito kaina ir kiek jūs turėsite mokėti palūkanų. Geriausiai tai parodo bendra vartojimo kredito kainos metinė norma. Teisės aktai įpareigoja skaidriai ją atskleisti, todėl visi kredito davėjai nurodo jos vertę. Skirkite laiko, kreipkitės ne į vieną finansų instituciją, palyginkite jų pasiūlymus“, – sako J. Ivaška.

Jis primena, kad vartojimo paskola, kaip ir bet kuri kita paskola, nėra papildomas pajamų šaltinis ir tokio pobūdžio problemų išspręsti negali.

„Jokiu būdu nenaudokite kredito kaip papildomo pajamų šaltinio, nes tai gali sukurti neadekvačią finansinę naštą. Sumažėjus pajamoms reikėtų ne dairytis vartojimo paskolos, o peržiūrėti savo išlaidas ir racionaliai jas paskirstyti arba susirasti papildomą pajamų šaltinį“, – reziumuoja pašnekovas.

Lietuvos banko duomenimis, pernai trečiąjį ketvirtį išduota 163,2 mln. eurų vartojimo paskolų – 1 proc. mažiau, palyginti su tokiu pat laikotarpiu prieš metus. Vidutinė paskolos trukmė sudarė 44,8 mėnesio, o vidutinė metinė vartojimo kreditų kainos metinė norma – 14,7 proc., atitinkamai 4,3 proc. mažiau ir 19,9 proc. daugiau.