Išaugusios palūkanos pernai liūdino būsto paskolų turėtojus, tačiau dalis gyventojų ir įmonių tuo pasinaudojo, įžvelgę galimybę uždirbti. Lietuvos kapitalo „Urbo“ banko duomenimis, pernai plūstelėjo netikėtai didelė indėlių banga: augimas siekė 94 proc., banke surinktų indėlių suma padidėjo 147 mln. eurų.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad tai išties įspūdingo dydžio indėlių augimas, kurį nulėmė atliekamų pinigų turintiems gyventojams ar juridiniams asmenims palankiai susiklosčiusios makroekonominės aplinkybės.

„2023 metais išaugus paskolų palūkanoms, indėlių palūkanos taip pat padidėjo, o klientai prisiminė klasikinę konservatyvią investavimo priemonę – indėlius. Tai paprastas, puikiai pažįstamas ir suprantamas produktas, kuris didesnės kritikos paprastai sulaukia nebent palūkanų „dugne“, nes klientai iš bankui paliktų lėšų nori uždirbti. Panašu, kad gyventojai ir įmonės pernai puikiai susiorientavo situacijoje bei pasinaudojo šia galimybe“, – tvirtina J. Ivaška.

„Urbo“ skaičiavimais, pernai visa terminuotųjų indėlių suma banke pasiekė 303,42 mln. Eur ir buvo 94 proc. didesnė, palyginti su 2022-aisiais (156,27 mln. Eur). Bankams konkuruojant tarpusavyje, „Urbo“ banko siūlomos palūkanos daliai indėlių aukščiausiame taške siekė 4,5 proc. ir buvo 1,45 proc. didesnės už 2022 m. maksimalias palūkanas.

Remiantis banko indėlių statistika, populiariausi buvo iki 2 metų trukmės indėliai ir jų buvo daugiausiai – 176,5 mln. Eur, arba iki 69 proc. Antra dydžiu grupė buvo indėliai iki 3 metų – 39,3 mln. Eur, iki 16 proc. Trečioje vietoje atsidūrė indėliai iki metų, jų suma sudarė 26,2 mln. Eur, arba iki 10 proc.

Tuo tarpu ilgesnės trukmės indėliams teko po keletą procentų visos banke padėtų indėlių apimties. Tam „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius turi paprastą paaiškinimą.

„Akivaizdu, jog klientai nenorėjo prisiriški prie ilgo indėlių termino, nes tikėjosi dar didesnio palūkanų kilimo ir rinkosi didžiausias palūkanas trumpiausiam laikotarpiui. Kita vertus, indėlių termino pasirinkimą galėjo riboti planuojami dideli pirkiniai, investicijos ir kitos priežastys, kurios gali lemti laisvų lėšų poreikį. Bankas savo ruožtu aukščiausias 4,5 proc. palūkanas siūlė indėliams, kurių terminas iki 4 metų“, – sako jis. Anot jo, tokia riboto įsipareigojimo strategija patraukli tais atvejais, kai tikimasi, kad palūkanos toliau kils ir vėliau bus galima pasinaudoti naujomis, dar palankesnėmis sąlygomis. Vis dėlto, ekonomika juda cikliškai, todėl galbūt kitas dar geresnių pasiūlymų etapas laukia, pavyzdžiui, nebent po kelerių metų ar po dar ilgesnio laikotarpio.

Be to, indėlių sutarties termino pasirinkimui įtakos turi ir tai, kad sudarius indėlį internetu nuo 360 iki 3600 dienų, klientai gali gauti 0,2 proc. palūkanų priedą.

„Sukilusios indėlių palūkanos pernai padėjo pritraukti gerokai daugiau indėlių nei 2022 m. Pasaulio ir atskirų šalių ekonomikoms vėstant, centriniams bankams nebelieka daug argumentų palaikyti jas tokiame aukštame lygmenyje. Kaip Lietuvoje keisis pinigų investavimo ir taupymo sprendimai, iš esmės vėl lems makroekonominės aplinkybės ir palūkanų normų dydis“, – teigia J. Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų gruodį visi Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 22,9 mlrd. eurų – 6 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo tarpu įmonių indėlių palyginamuoju laikotarpiu padaugėjo 0,07 proc. iki 10,991 mlrd. eurų.