Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete pradėtas svarstyti būsto paskolų refinansavimo projektas, kuriuo siekiama supaprastinti būsto kreditų refinansavimo sąlygas. Seimui pritarus, nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės, tuo tarpu realios būsto paskolų gavėjų patirtys rodo, kad ir šiuo metu refinansuoti paskolą įmanoma be jokių papildomų išlaidų, o bankui mokamą palūkanų maržą galima sumažinti trečdaliu ar net daugiau.

„Naujuoju projektu siekiama skatinti didesnį vartotojų mobilumą tarp kredito davėjų ir sumažinti būsto paskolų rinkos koncentraciją – kaip teigiama Vyriausybės aiškinamajame rašte, pernai 77,4 proc. naujų būsto paskolų suteikė didieji rinkos dalyviai. Tačiau būdami mažesniais žaidėjais šioje rinkoje, mes matome, jog ir dabar šalies gyventojai be jokių reguliavimo pokyčių sėkmingai naudojasi refinansavimu – būsto paskolų refinansavimo apimtys mūsų kredito įstaigoje šiais metais išaugo dešimtimis kartų“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Pasak jo, būsto paskolos perkėlimo procedūra vidutiniškai užtrunka nuo 2 iki 4 savaičių. Refinansavimu pasinaudojusių vartotojų patirtys rodo, kad priklausomai nuo dabartinių kredito sąlygų bankui mokamą palūkanų maržą galima susimažinti maždaug 0,3-0,9 proc. punkto, o vidutinę mėnesio įmoką – 5-10 procentų.

Banko marža mažėjo ketvirtadaliu

Šiauliečio Nerijaus turėtos būsto paskolos likutis viršijo 48 tūkst. eurų. Šią sumą jis būtų turėjęs išmokėti per 11 metų. Paskolos palūkanas sudarė 3,76 proc. Euribor ir 2,26 proc. siekusi banko marža – iš viso 6,02 proc.

Paraišką refinansuoti paskolą vyras pateikė birželio pabaigoje, o jau rugpjūčio 1 dieną pasirašė naują sutartį. Pagal jos sąlygas, mažėjo ne tik Euribor, bet ir banko palūkanos. Tiesa, Nerijus nėra tikras dėl tikslios sutaupytos sumos – mat keičiant paskolos sąlygas, jo prašymu nuo 11 iki 6 metų buvo sumažintas ir paskolos grąžinimo terminas.

Vis tik vyras neabejoja, kad sutaupyti tikrai pavyks.

„Refinansuojant paskolą, iš viso buvo patirta virš 600 Eur tiesioginių išlaidų, kurias pilnai padengė „Urbo“ bankas. Taip pat sumažėjo banko sąskaitos administravimo mokesčiai. Tad nors kitos paskolos sąlygos ženkliai nesikeitė, vien dėl sumažėjusių palūkanų bendra mokėtina suma bus gerokai mažesnė. Be to, anksčiau įsivaizdavau, kad paskolos refinansavimas vyks ilgiau, sudėtingiau, reikės pateikti daugiau įvairių dokumentų, pažymų, bet viskas vyko labai greitai ir paprastai“, – sako Nerijus.

Refinansuoti būsto paskolas gali ir kredito unijų klientai

Šarūnas iš Klaipėdos savo būsto paskolą į „Urbo“ perkėlė iš kredito unijos. Iš viso vyras 30-čiai metų buvo pasiskolinęs 97 tūkst. eurų, o paraiškos pateikimo momentu jam dar buvo likę grąžinti 75 tūkst. eurų sumą.

Šarūnas pasakoja, kad paskolos perkėlimo procesas buvo sklandus, nesudėtingas, truko mažiau nei mėnesį, o beveik 1000 eurų siekusias refinansavimo išlaidas padengė bankas. Perkėlus paskolą, taip pat trigubai sumažėjo ir banko palūkanos – kredito unijoje mokėjęs 5 proc. metinių palūkanų, dabar vyras sutarė dėl ženkliai mažesnės banko maržos.

„Būsto paskolos refinansavimas buvo naudingas ir dar vienu aspektu, apie kurį nebuvau susimąstęs anksčiau. Kredito unijoje yra reikalingas pajus, tad dabar, paskolai esant banke, vėl galiu laisvai naudotis tomis anksčiau įšaldytomis lėšomis“, – priduria Šarūnas.

Daugelis veiksmų – elektroniniu būdu

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius J. Ivaška atkreipia dėmesį, kad praktiškai visi paskolos refinansavimo veiksmai atliekami elektroninėje erdvėje ir dažnai klientui net niekur nereikia vykti.

„Žinoma, refinansuojant būsto paskolą, atsiranda ir tam tikrų išlaidų: pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vertinimas, notaro mokestis, kredito sutarties administravimo mokestis ir pan. Tačiau mes savo iniciatyva kompensuojame iki 1000 Eur dydžio refinansavimo išlaidas, tad būsto paskolas perkeliantys žmonės iš esmės jokių išlaidų nepatiria“, – pasakoja J. Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų balandžio mėnesį bent vieną būsto paskolą Lietuvoje turėjo 346 tūkst. gyventojų. Visų šiuo metu mūsų šalyje išduotų būsto paskolų suma viršija 12,5 mlrd. eurų. LB skaičiavimais, jei visi būsto paskolas turintys gyventojai dabar jas refinansuotų, būtų sutaupyta iki pusės milijardo eurų – apie 4 proc. nuo bendros paskolų sumos.

Pagrindinė to priežastis – kad pastaraisiais metais maždaug trečdaliu mažėjo vidutinė būsto paskolų marža: nuo 2,43 proc. 2022-aisiais iki 1,65 proc. šiuo metu. LB duomenimis, būsto paskolos, suteiktos didesnėmis nei šiuo metu taikomos maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų.