Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra Lietuvos ekonomikos pagrindas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 119 944 veikiančios SVV įmonės. Jose sukuriama daugiau nei pusė viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), įmonėse dirba daugiau nei 720 tūkst. žmonių. Prie sklandaus SVV įmonių funkcionavimo bei plėtros prisideda ir bankai, suteikiantys instrumentus bei galimybes patogiau, greičiau ir efektyviau įgyvendinti verslo planus.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 99,7 proc. viso verslo mūsų šalyje yra mažos arba vidutinės įmonės, kartu sukuriančios 56,4 proc. viso šalies BVP – apie 35 mlrd. eurų vertės. Taip pat skaičiuojama, kad SVV Lietuvoje kasmet generuoja apie 100 mlrd. eurų metinės apyvartos ir eksportuoja produkcijos už beveik 18 mlrd. eurų.

Panašios tendencijos stebimos ir visoje Europoje. Naujausiais Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. pradžioje visose 27-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse veikė beveik 26 mln. SVV įmonių – tai sudarė 99,8 proc. viso verslo. SVV įmonėse dirbo beveik 89 mln. žmonių, arba beveik du trečdaliai visos verslo darbo jėgos, o kartu šios įmonės sukūrė vertės už 4,8 trln. eurų, arba 53,1 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP).

„COVID-19 pandemija SVV įmonėms buvo iššūkis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Iš kitos pusės – būtent smulkios įmonės galėjo kur kas operatyviau, lanksčiau ir išradingiau reaguoti į pasikeitusią situaciją ir prie jos prisitaikyti. Po pora metų užtrukusios stagnacijos SVV rodikliai vėl ėmė gana sparčiai augti. Pavyzdžiui, per 2023-uosius veikiančių SVV įmonių kiekis Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, taip pat beveik 4 proc. padidėjo ir jose dirbančių žmonių skaičius“, – skaičiuoja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Pasak jo, SVV įmonių lankstumas ir išradingumas aiškiai stebimas ir kasdienėje jų veikloje, kai kiekvienas – net ir pats menkiausias – organizacinis pagerinimas, optimizacija ar inovacijos įdiegimas gali suteikti pranašumą itin konkurencingoje rinkoje.

„Mėgstu sakyti, kad smulkus verslas puikiai sugeba ir augti, ir padėti sau pats, o banko paskola tėra eilinis instrumentas, padedantis palengvinti šį procesą ir pasiekti išsikeltus tikslus“, – sako J. Ivaška.

Banko dėmesys SVV įmonėms

Smulkus ir vidutinis verslas yra viena pagrindinių „Urbo“ banko veiklos krypčių. Šiuo metu banko portfelyje paskolos SVV įmonėms sudaro virš 70 proc. ir pastaraisiais metais auga maždaug po penktadalį kasmet. Pavyzdžiui, 2024-aisiais šis augimas sudarė 18,5 proc., arba beveik 46 mln. eurų.

Pasak J. Ivaškos, smulkus ir vidutinis verslas daugiausiai skolinasi veiklą padedančios vykdyti įrangos įsigijimui, inovacijų diegimui ir verslo plėtrai.

„Statistika rodo, kad maždaug penktadalis mūsų šalies SVV įmonių užsiima prekyba, dar ketvirtadalis – profesinėmis, mokslinėmis ir techninėmis veiklomis (13 proc.) bei statyba (12 proc.). Beveik po 10 proc. įmonių veikia transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos srityse. Analizuojant konkrečiai mūsų banko SVV įmonėms suteiktas paskolas, beveik ketvirtadalis jų, arba 23,9 proc., buvo išduota NT sektoriaus, 18,1 proc. – žemės ūkio, 16,8 proc. – prekybos sektoriaus įmonėms“, – vardija J. Ivaška.

Iš įdomesnių projektų banko atstovas mini pernai lietuviško kapitalo Alytaus siuvimo įmonei „TexTera“ su tuometinės „Invegos“ (dabar – UAB ILTE) garantija suteiktą 0,9 mln. eurų paskolą, persikeliant į naują nuosavą gamybos kompleksą, paskolą vienintelei Lietuvoje tokio pobūdžio reklamos gamybos bendrovei „Reklamos4“, kuriančiai bei gaminančiai autorinius meno darbus, perlito kasybos projektą Turkijoje ir alergijų tyrimus atliekančios įmonės „Imunodiagnostika“ sukurtą molekulinį kraujo tyrimų modelį.

„Tokia diversifikacija rodo, kad mūsų SVV įmonės pasižymi veržlia plėtra ir drąsiomis idėjomis pačiose įvairiausiose srityse. Žmonės nestokoja nei žinių, nei ambicijų imtis didelių planų ir verslo sprendimų, kurie, savo ruožtu, prisideda prie visos šalies ekonomikos augimo. Tai galima matyti ir iš oficialių duomenų: pavyzdžiui, vien per pastarąjį dešimtmetį smulkaus verslo indėlis į bendrąjį vidaus produktą išaugo beveik dvigubai“, – pabrėžia J. Ivaška.

Jis atkreipia dėmesį, jog, kai kuriais skaičiavimais, net iki pusės visų Lietuvos smulkiojo verslo atstovų vienu ar kitu savo veiklos metu susiduria su apyvartinių lėšų stoka ar sunkumais skolinantis plėtrai. Banko atstovas siūlo tokiais atvejais nedvejoti ir kreiptis į finansų įstaigą – didelė tikimybė, kad ji sugebės padėti įveikti šiuos sunkumus.

Apibendrindamas, J. Ivaška sako, kad kartu su įvairiomis, pagal konkretų poreikį pritaikomomis finansavimo galimybėmis ir mūsų verslo iniciatyvumu, išradingumu bei užsispyrimu, SVV ateitis Lietuvoje artimiausiais metais atrodo tikrai optimistiškai.