Pasaulinės žaliųjų paskolų apimtys per trejus metus išaugo daugiau nei 6 kartus. Šios srities lydere išlieka Europos Sąjunga, užimanti beveik 50 proc. pasaulinės tvaraus finansavimo rinkos. Ir nors pastaraisiais mėnesiais anapus ir šiapus Atlanto matome aiškių signalų apie žaliojo kurso sulėtėjimą, akivaizdu, kad realią tvarumo vertę pajutęs verslas ir toliau prioritetą teiks aplinką tausojantiems sprendimams.

Nuolat augantis dėmesys žaliajai energijai ir tvarumui jau tapo natūralia verslo kasdienybės dalimi. Ne tik didžiosios, bet ir mažos bei vidutinės Lietuvos įmonės savo plėtrą vis dažniau derina su aplinkai neutralių sprendimų diegimu, taip pat naudojasi valstybės ir bankų teikiamais žaliojo finansavimo instrumentais.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais iš naujosios Jungtinių Valstijų administracijos iki Briuselio atsiritę signalai iškėlė tam tikrų klausimų dėl žaliojo kurso tęstinumo. Naujoji JAV administracija nesibodi nevienareikšmiškai vertinamų veiksmų įvairiausiose srityse. Klimato kaitos, žaliosios energetikos ir tvarumo tema – ne išimtis. Šių metų sausio 20 d. Donaldas Trumpas pasirašė specialųjį įsakymą, kuriuo Jungtinės Valstijos jau antrą kartą pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją. Amerikos prezidentas nedviprasmiškai pasisako ir prieš žaliosios energijos projektų plėtojimą, pirmenybę teikdamas naftai ir ją išgaunančioms kompanijoms.

Kadangi Jungtinių Valstijų ekonomika sudaro maždaug ketvirtadalį viso pasaulio nominaliojo bendrojo vidaus produkto (BVP), jų politiniai sprendimai negali neatsiliepti net ir labiausiai nutolusioms pasaulio šalims. Nekalbant jau apie tokius blokus kaip Europos Sąjunga (ES).

Vasario viduryje Europos Komisija jau paskelbė sieksianti palengvinti įmonių tvarumo ataskaitų rengimo procesą. Komisijos siūlomais pakeitimais planuojama ne tik peržiūrėti dabartinius tvarumo ataskaitų teikimo terminus, bet ir mažinti įmonių, kurios privalės pateikti šias ataskaitas, skaičių.

Žaliųjų finansų instituto duomenimis, įgyvendinus pasiūlymą atsisakyti tvarumo ataskaitų reikalavimų įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 1000 darbuotojų, nuo šio įsipareigojimo būtų atleistos apie 80 proc. mūsų šalies įmonių.

Siekiant išlaikyti konkurencingumą, prie besikeičiančios situacijos turės prisitaikyti ir Lietuva. Visgi šie signalai anaiptol nereiškia, kad vis labiau įsibėgėjantys žaliosios energetikos, „žaliojo kurso“ ir tvarumu pagrįsti viešojo sektoriaus bei verslo projektai pasmerkti žlugti. Tvarumas jau dabar yra svarbi tiek didžiųjų kompanijų, tiek smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) veiklos dalis, o jos atsisakyti gali būti nenaudinga ir ekonomine, ir reputacine prasme.

Nuolat atliekamos visuomenės apklausos rodo, kad pritarimas aplinkai draugiškam, tvariam, klimato kaita besirūpinančiam ir žaliajai energijai pirmenybę teikiančiam verslui tik auga. Net neverta kalbėti apie atvejus, kad kokia nors įmonė, tarkim, išleidusi į upę nevalytas nuotėkas, neabejotinai sulauktų visuotinio pasmerkimo. Neigiamus komentarus ir prastėjančią reputaciją gali lemti net ne neigiamas, o tiesiog neutralus požiūris į atsinaujinančios energijos šaltinius – pakankamai didelei daliai visuomenės yra svarbu, kad verslas teiktų pirmenybę būtent atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir aktyviai prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.

Žaliųjų paskolų skaičius pasaulyje sparčiai auga

Tai pastebima ir kasdienėje banko veikloje. SVV įmonės vis dažniau pasitelkia klimatui draugiškas inovacijas, vis aktyviau naudoja alternatyvius energijos šaltinius ir ieško vis išradingesnių, tvarių ir novatoriškų sprendimų bei idėjų. Pavyzdžiui, palyginti su 2023 m., pernai „Urbo“ banko suteiktų žaliųjų paskolų portfelis augo beveik 37 procentais. Pirmųjų šių metų mėnesių rezultatai taip pat aiškiai rodo, kad ši tendencija išliks ir šiemet.

Vien per 2024-uosius metus visame pasaulyje žaliųjų paskolų buvo išduota už beveik 233 mlrd. JAV dolerių – tokius skaičius pateikia šios srities informaciją kaupianti pasaulinė aplinkosaugos finansavimo duomenų bazė. Palyginti su 2021 m., kai pasaulyje buvo išduota 36 mlrd. dolerių vertės žaliųjų paskolų, ši suma jau išaugo daugiau nei 500 procentų.

Bendra žaliųjų paskolų visame pasaulyje suma šiuo metu jau artėja prie trijų trilijonų (2,97 trln.) dolerių, o lygiai pusė jų, arba 1,48 trln., yra išduota Europoje. Šiaurės Amerikoje žaliųjų paskolų vertė beveik siekia 1 trln., Azijos ir Okeanijos regionuose – beveik pusę trilijono, Pietų Amerikoje – 30,5 mlrd. ir Afrikoje – 24 mlrd. JAV dolerių.

Nors Lietuva konsoliduotų šios srities duomenų vienoje vietoje nekaupia, atskirų finansų įstaigų pateikiama informacija taip pat rodo tvaraus finansavimo augimą. Žinoma, jis yra skatinamas ir valstybės iniciatyva.

Pavyzdžiui, prieš metus Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ir ILTE (nacionalinis plėtros bankas) pristatė beveik 800 mln. eurų vertės paramą, skirtą didinti gyventojų, verslo bei viešojo sektoriaus energetiniam savarankiškumui ir efektyvumui. Į valstybės finansavimą pretenduojantys projektai turi atitikti ESG kriterijus ir negali daryti reikšmingos žalos aplinkai.

Energetikos ministerija savo ruožtu 2024-aisiais suteikė 62 mln. eurų paramą saulės elektrinių įrengimui labai mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant skatinti tvarų verslo vystymą. Taip pat skaičiuojama, kad per praėjusius metus beveik 70 proc. Lietuvos SVV įmonių savo veikloje įdiegė bent vieną aplinkosaugos inovaciją.