Policijos duomenimis, vien pirmąją balandžio pusę užfiksuota daugiau nei 10 sukčiavimo atvejų, kai banko darbuotojais telefonu prisistatę asmenys iš gyventojų apgaulės būdu išviliojo pinigus – nuo 9 tūkst. iki daugiau nei 120 tūkst. eurų. „Urbo“ banko ekspertai primena, kad sukčiai gali pasinaudoti ir artėjančia gegužės 1 diena, kai Lietuvoje įsigalios nauja grynųjų pinigų apvalinimo tvarka.

„Svarbu žinoti, kad jokių specialių priemonių, susijusių su pinigų keitimu, dėl šių pasikeitimų nėra numatyta. Tad sulaukus skambučio, interneto žinutės ar net svečio į namus, pasiruošusio iškeisti turimas smulkias monetas ar „padėti“ bet kokiu kitu piniginiu klausimu, galima neabejoti, kad į jus nusitaikė sukčiai“, – perspėja „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Pasak jo, daugelis turbūt dar prisimena 2015 m., kuomet, eurams pakeitus litus, žiniasklaidoje mirgėjo istorijos, kai, apsimetę policijos pareigūnais ar bankų atstovais, sukčiai „registruodavo“ banknotų serijos numerius, „keisdavo“ eurus „palankesniu kursu“ ir „tikrindavo“, ar banknotai nepadirbti.

Įsigaliojus naujajai grynųjų pinigų atsiskaitymo tvarkai, kuria siekiama mažinti apyvartoje esančių smulkiausių 1 ir 2 centų nominalo monetų kiekį, sukčiai ir vėl gali suaktyvėti.

„Nors šiuo atveju „surašinėti banknotų numerių“ nepavyks, nepakankamas žmonių informuotumas apie naująją tvarką vis vien gali tapti palankia terpe pasipelnyti nusikaltėliams“, – perspėja P. Gotautas.

Pasak jo, labiausiai tikėtina, kad padaugės bandymų apgauti žmones telefoniniais skambučiais ar žinutėmis. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad suaktyvės ir po namus vaikščiojantys sukčiai, kurie siūlys padėti susigaudyti naujoje tvarkoje, iškeisti susikaupusias smulkias monetas, kalbės apie būtinybę „patvirtinti“ naujus apvalinimo nustatymus, atnaujinti korteles, perduoti grynuosius mainams ir pan.

„Urbo“ banko ekspertas dar kartą primena, kad nei banko darbuotojai, nei policininkai telefonu ar socialiniuose tinkluose niekuomet neprašo atskleisti jokių asmeninių duomenų, elektroninės bankininkystės prisijungimų ar banko kortelių informacijos.

„Taip pat reiktų išlikti budriems ir neįsileisti jokių nepažįstamųjų į namus, net jei jie prisistato banko ar valstybinių institucijų darbuotojais. Geriau vėliau nueiti į policiją ar atitinkamą instituciją ir situaciją išsiaiškinti vietoje“, – pabrėžia P. Gotautas.

Banko atstovas priduria, kad taip pat nereikėtų tikėti pažadais iškeisti monetas ar „kompensuoti“ apvalinimus, nes tai yra neabejotini sukčiavimo požymiai.

„Svarbu prisiminti, kad dėl naujosios tvarkos jokių monetų keitimo, surinkimo ir panašių „paslaugų namuose“ niekas tikrai neplanuoja“, – būtinybę išlikti budriems pabrėžia banko ekspertas.

Ką keis naujoji grynųjų apvalinimo tvarka?

Gegužės 1 d. įsigaliosianti naujoji tvarka niekaip nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų. Apvalinama bus tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma, o atskirų prekių kainos ir toliau išliks tikslios iki cento. Apvalinimas bus taikomas tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant banko mokėjimo, dovanų kortelėmis ar lojalumo kortelių taškais, mokėtina suma ir toliau išliks neapvalinta.

Apvalinant galutinę pirkinių krepšelio kainą, bus laikomasi įprastų apvalinimo taisyklių: jei galutinė centų suma baigsis skaičiais 1, 2, 6 ir 7 (pvz., 31, 82, 56 ar 37), bus apvalinama į mažesnę pusę (30, 80, 55, 35); jei galutinės sumos paskutinis skaitmuo bus 3, 4, 8 ir 9 – į didesnę.

Jokių specialių priemonių keičiant smulkiąsias monetas nebus atliekama. 1 ir 2 centų nominalo monetos ir toliau išliks teisėta atsiskaitymo priemone, kuria bus galima atsiskaityti neribotą laiką, tad jokios būtinybės skubiai išsikeisti šias monetas nebus.

Naujoji tvarka galios tiek fiziniams, tiek juridiniams prekių ir paslaugų teikėjams. Bankuose naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų, apvalinami bus tik paslaugų įkainiai – tarkim, jei banko mokestis už paslaugą yra 1,12 Eur, nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 1,10 Eur.

Ši tvarka jau galioja septyniose euro zonos šalyse

Lietuva taps aštuntąja euro zonos nare, imsiančia mažinti apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų kiekį. Iki šiol tai jau daro Suomija, Olandija, Italija, Slovakija, Airija, Belgija ir Estija. Mūsų šalyje į apyvartą kasmet išleidžiama apie 80 tonų smulkiausio nominalo monetų, iš kurių daugiau nei du trečdaliai į apyvartą nebegrįžta – yra pametamos, nugula taupyklėse ar tiesiog pamirštamos. Skaičiuojama, kad nuo euro įvedimo žmonės jau „prarado“ apie 3 mln. eurų vertės smulkiųjų monetų.

Lietuvoje šiuo metu cirkuliuoja daugiau nei 300 milijonų 1 ir 2 centų nominalo monetų, nors jų bendra vertė sudaro vos 3 proc. visų monetų vertės. Nutraukus jų kaldinimą, bus taupomi ir gamtos ištekliai – sumažės metalo bei plastiko naudojimas, anglies dvideginio dujų išmetimas ir neigiamas poveikis aplinkai.