Bankams dėl klientų tenka stengtis vis labiau: kas keičiasi Lietuvos rinkoje?

Lietuvoje veikiančių bankų skaičius pastaraisiais metais augo, tačiau tai savaime dar nereiškia, kad visuose bankinių paslaugų segmentuose konkurencija yra vienodai stipri. Lietuvos banko (LB) duomenimis, didelė kreditų rinkos dalis vis dar sutelkta didžiųjų žaidėjų rankose, nors konkurencija pamažu stiprėja – ypač būsto paskolų segmente, o tai reiškia gerėjančias sąlygas klientams. Tad kas iš tiesų parodo, ar konkurencijos rinkoje jau pakanka, ir kokią vietą joje gali užimti vietinis bankas?

Į Lietuvos rinką susitelkusio „Urbo“ banko administracijos vadovas Marius Arlauskas pripažįsta, kad šalies bankų rinka šiandien yra gerokai konkurencingesnė nei prieš kelerius metus, tačiau konkurencijos potencialas dar nėra visiškai išnaudotas, nes rinka išlieka gana koncentruota.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų sektoriaus dalyvių: 5 turi banko, 8 – specializuoto banko licencijas, dar 6 veikia kaip užsienio bankų filialai. LB vertinimu, susidomėjimas rinka neslūgsta – keli finansų rinkos dalyviai jau svarsto plėsti veiklą į bankinių paslaugų sektorių. Vis dėlto trys didžiausi bankai pagal turto dydį kartu užima beveik 79 proc. viso sektoriaus, o lietuviško kapitalo bankams tenka vos apie 7,8 proc.

„Didžiausiems bankams vis dar tenka reikšmingoji rinkos dalis, todėl vien bankų skaičius nėra pakankamas konkurencijos rodiklis. Ją parodo realių alternatyvų gausa – ar klientas turi iš ko rinktis, gali lyginti pasiūlymus, derėtis dėl sąlygų, keisti banką ar ieškoti kito. Ne mažiau svarbus yra sprendimų greitis, paslaugų kokybė, prieinamumas bei įvairovė“, – sako M. Arlauskas.

Kur konkurencija jau keičia žaidimo taisykles?

„Urbo“ banko administracijos vadovo teigimu, didesnis bankų skaičius dar nereiškia platesnio pasirinkimo gyventojams ar verslui. Bankai gali aktyviau varžytis vienose srityse ir gerokai mažiau – kitose.

Ryškiausiai konkurencijos augimas matomas skolinimo srityje, ypač kalbant apie vartojimo paskolas, smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą. Į rinką atėję nauji žaidėjai ir aktyviau veikiantys mažesni bankai padidino spaudimą didiesiems rinkos dalyviams.

„Būsto paskolų srityje pokytis pastaruoju metu taip pat akivaizdus. Klientai šiandien daug dažniau gali palyginti kelių bankų pasiūlymus. O supaprastintas būsto paskolų refinansavimas dar labiau palengvino kredito davėjo keitimą – tai geras pavyzdys, kaip reguliacinis sprendimas gali praktiškai sustiprinti konkurenciją“, – įžvalgomis dalijasi M. Arlauskas.

Tuo metu kasdienės bankininkystės srityje pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio atrodo platus, tačiau klientų pasirinkimas vis dar gana stipriai susitelkęs ties keliais didžiaisiais rinkos dalyviais. Anot „Urbo“ banko vadovo, čia konkurenciją galėtų sustiprinti paprastesnis paslaugų perkėlimas ir didesnis klientų noras aktyviai rinktis, o ne automatiškai likti tame pačiame banke.

„Stiprinti bankų konkurenciją Lietuvoje šiandien labiausiai padėtų paprastas ir greitas banko ar konkrečios paslaugos keitimo procesas. Norint sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai, rinkos žaidėjai turi galėti efektyviai investuoti į technologijas, produktus, infrastruktūrą ir klientų aptarnavimą“, – teigia M. Arlauskas.

Vietinis bankas – dvi medalio pusės

„Urbo“ banko administracijos vadovo vertinimu, stipriausia konkurencija atsiranda tada, kai rinkoje veikia skirtingo dydžio ir skirtingų verslo modelių bankai. Didieji gali pasiūlyti masto ekonomiją ir platų paslaugų spektrą, o mažesni bankai – konkuruoti lankstumu, greičiu ir specializacija.

M. Arlauskas nurodo, kad vietinio banko pranašumas pirmiausia yra tai, kad sprendimai priimami čia, Lietuvoje. Tai leidžia gerai suprasti vietinę verslo aplinką, Lietuvos įmonių ir gyventojų poreikius, daugiau dėmesio skirti individualiai kliento situacijai, greičiau įvertinti nestandartinius atvejus ar lanksčiau ieškoti tinkamo sprendimo.

Didžiausias iššūkis mažesniam bankui yra mastas: technologijoms, kibernetiniam saugumui ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimui reikia didelių investicijų, kurias tarptautiniai žaidėjai gali paskirstyti visai grupei. Tačiau mažesni bankai stiprina konkurenciją ir turi savo vietą rinkoje. Pavyzdžiui, 2025 m. „Urbo“ banko paskolų portfelis augo 31 proc., iki 545 mln. eurų, indėlių – daugiau kaip 17 proc., iki 655 mln. eurų.

„Bankui nebūtina būti didžiausiam – mažesni gali išsiskirti greitesniais ir individualesniais sprendimais, lankstumu, aptarnavimu be registracijos bei geresniu konkrečios situacijos supratimu. Didieji bankai turi masto ekonomijos pranašumą, mažesni – lankstumo, tad rinkoje jie ne tik konkuruoja, bet ir vieni kitus papildo“, – teigia M. Arlauskas.

Bankų rinka po 5 metų

„Urbo“ banko administracijos vadovas per artimiausius 5 metus tikisi dar didesnės konkurencijos ir klientų mobilumo – rinką vertinant ne pagal bankų skaičių, o tai, kiek realių pasirinkimų turi klientas.

„Turėtų paprastėti ir banko keitimas. Klientas neturėtų jaustis prie jo „pririštas“ vien todėl, kad sudėtinga perkelti sąskaitą, paskolą ar kitą paslaugą. Vis svarbesnės taps atvira bankininkystė, duomenų perkeliamumas bei technologijos – galimybė saugiai perduoti reikalingą informaciją kitam teikėjui palengvina konkurenciją ir naujiems rinkos dalyviams“, – vardija M. Arlauskas.

Jis pamini, kad Lietuvai taip pat verta stebėti Šiaurės šalių ir kitų brandžių Europos rinkų praktiką, kur klientų mobilumas, skaitmeninės paslaugos ir finansinių produktų palyginamumas jau yra įprasti. M. Arlausko teigimu, rinkoje turėtų užtekti vietos ir dideliems universaliems, ir specializuotiems, ir mažesniems vietinio kapitalo bankams.

„Kuo daugiau realių pasirinkimų turi klientas, tuo didesnis spaudimas bankams gerinti paslaugas ir jų prieinamumą, o pagrindinis konkurencijos naudos gavėjas turi būti klientas. Be to, vis dažniau naudojamasi kelių bankų paslaugomis – vieno kasdienėms operacijoms, kito – finansavimui, dar kito – taupymui ar investavimui. Tikėtina, kad naudotis dviejų, trijų ar net daugiau bankų paslaugomis taps visiškai įprasta“, – sako „Urbo“ banko administracijos vadovas.