Sukčių taktikos keičiasi. O ar keičiasi mūsų įpročiai?

Dar visai neseniai įtartiną elektroninį laišką galėjo išduoti gramatinės klaidos, keistas siuntėjo adresas, o abejotiną investavimo pasiūlymą – prastai veikianti svetainė ar sunkiai lietuviškai kalbantis „konsultantas“. Šiandien tokių aiškių perspėjimo ženklų lieka vis mažiau. Sukčiai kreipiasi taisyklingesne lietuvių kalba, kuria profesionaliai atrodančias investavimo platformas, pasitelkia žinomo žmogaus atvaizdą ir net sugeba imituoti pažįstamo žmogaus balsą.

Seni sukčiavimo būdai nedingo – jie tapo sunkiau atpažįstami

Finansinis sukčiavimas nėra naujas reiškinys. Elektroniniai laiškai ir SMS žinutės su nuorodomis, skambučiai banko ar kitų institucijų vardu, netikri pranešimai apie užblokuotas sąskaitas ar viliojantys investiciniai pasiūlymai naudojami jau ne vienerius metus. Vis dėlto keičiasi jų pateikimas. Anksčiau įtarimą sukeldavo pats turinys – gramatinės klaidos, neįprastos formuluotės ar akivaizdžiai neprofesionalus pateikimas. Šiandien vien šių požymių ieškoti nebepakanka.

„Būtent tai ir yra vienas svarbiausių šiandienos pokyčių. Sukčiavimo schemos nebūtinai yra visiškai naujos, tačiau priemonės, kuriomis jos pateikiamos, tampa vis įtikinamesnės. Todėl ir riba tarp to, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo patikima, ir to, kas iš tiesų yra tikra, tampa vis sunkiau pastebima“, – teigia „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Irmantas Jasevičius

Sukčiavimo problemos mastą atskleidžia ir statistiniai duomenys. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta analizė rodo, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį užfiksuota 3 718 sukčiavimo atvejų, o apie 41 proc. jų sudarė suklastotos SMS žinutės ir duomenų viliojimas elektroniniais laiškais (angl. phishing). Tai išlieka dažniausia sukčiavimo forma, nors pats jos pateikimas gali būti gerokai profesionalesnis nei prieš kelerius metus.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro surinktais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti 23,9 mln. Eur, tačiau už šio skaičiaus slypi labai skirtingi scenarijai – nuo apgaulingos žinutės telefone iki investavimo pasiūlymo ar skambučio, kurio metu žmogus įtikinamas, kad jo pinigams kilo pavojus.

Profesionalus vaizdas dar nereiškia patikimumo

Ypač kinta investicinio sukčiavimo tendencijos. Netikra investavimo platforma šiandien gali atrodyti kaip teisėtos finansų bendrovės svetainė: turėti rinkų grafikus, asmeninę kliento paskyrą, konsultantų kontaktus ar rodyti tariamai augantį investicijų pelną. Profesionalus pateikimas gali sukurti saugumo įspūdį, nors už jo nebūtinai slypi reali finansines paslaugas teikianti bendrovė.

Pasak „Urbo“ banko atstovo, pasitikėjimas tokiose schemose dažnai kuriamas palaipsniui: „Žmogui pasiūloma pradėti nuo nedidelės sumos, vėliau parodomas tariamas uždarbis ir skatinama investuoti daugiau. Todėl vertinant tokį pasiūlymą svarbu neapsiriboti svetainės įvaizdžiu – būtina pasidomėti, ar įmonė iš tiesų egzistuoja ir turi teisę teikti konkrečias finansines paslaugas.“

Panašiai reikėtų vertinti ir žinomų žmonių vardu platinamus pasiūlymus. Socialiniuose tinkluose gali būti kuriamos suklastotos paskyros, reklamos ar vaizdo įrašai, kuriuose atrodo, kad konkretus žmogus rekomenduoja investavimo platformą. Nors atpažįstamas veidas savaime tampa pasitikėjimo ženklu, tačiau kartais būtent tai ir yra sukčių pinklės.

Kai nebegalima pasitikėti vien tuo, ką girdime ir matome

Dirbtinio intelekto plėtra suteikia sukčiams galimybių ne tik kurti profesionaliau skambančius tekstus ar vaizdus, bet ir imituoti žmogaus balsą bei kalbėjimo manierą, pasitelkiant vadinamuosius „deepfake“ vaizdo ir garso įrašus. O tai keičia mūsų įprastą pasitikėjimo logiką.

„Jei ekrane matome pažįstamą žmogų arba telefono ragelyje girdime pažįstamai skambantį balsą, esame linkę abejoti mažiau. Tačiau technologijos leidžia imituoti ir šiuos požymius. Dėl to vis svarbiau vertinti ne vien tai, kas, atrodo, su mumis kalba, bet ir tai, ko iš mūsų prašoma“, – sako I. Jasevičius.

Sukčiavimo scenarijai gali būti įvairūs: vienu atveju pranešama apie neva kilusią grėsmę banko sąskaitai, kitu – skubiai pervesti pinigų prašo tariamas artimasis. Tačiau juos dažnai sieja tas pats tikslas – sukelti stiprią emociją ir paskatinti žmogų veikti nedelsiant. Todėl skubinimas turėtų būti vienas svarbiausių perspėjimo ženklų, skatinančių sustoti ir dar kartą įvertinti situaciją.

Keistis turi ir mūsų saugumo įpročiai

Jeigu anksčiau saugumas dažnai reiškė gebėjimą pastebėti įtartinus ženklus, šiandien vis svarbesnis tampa įprotis patikrinti informaciją. Jei skambinantis asmuo prisistato banko darbuotoju ir prašo atlikti neįprastą finansinį veiksmą (pavyzdžiui, prašo pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“, kurio bankas niekada neprašo), verta nutraukti pokalbį ir pačiam susisiekti su banku oficialiais kontaktais. Jei artimas žmogus netikėtai prašo pinigų – susisiekti su juo kitu įprastu kanalu. O susidūrus su investavimo pasiūlymu – patikrinti informaciją apie jį teikiančią bendrovę.

„Sukčiavimo metodai ir toliau keisis, todėl išmokti atpažinti kiekvieną naują schemą vargu ar įmanoma. Tačiau galima pakeisti savo reakciją į ją. Kuo mažiau sprendimus grindžiame vien tuo, ką matome ar girdime, ir kuo dažniau informaciją patikriname kitu būdu, tuo sunkiau sukčiams pasinaudoti mūsų pasitikėjimu“, – apibendrina „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius.