Koronaviruso pandemiją lydintys ribojimai pakeitė bankų klientų požiūrį į tai, kaip jungtis prie savo banko internete: pastaraisiais metais pastebimai išaugo juridinę parašo galią turinčių nuotolinio asmens tapatybės nustatymo sprendimų naudojimas. Bankininkystės ekspertai juos prilygina savotiškam visrakčiui, kuris atlieka ne vieną funkciją ir užtikrina maksimalų saugumą internete.Medicinos banko vertinimu, nuotolinių autorizuotų prisijungimo būdų naudojimas 2020-2021 metais išaugo beveik penktadaliu (19 proc.). Mobiliuoju arba elektroniniu parašu bei „Smart-ID“ programėle praėjusių metų pabaigoje naudojosi apie 82 proc. banko klientų, kurie prie banko jungėsi naudodamiesi kompiuteriu ar išmaniaisiais įrenginiais. Populiariausia tapatybės nustatymo priemonė išliko „Smart-ID“ programėlė, nuo jos nedaug atsiliko mobilusis parašas.

„Pandemija tapo lemiamu išoriniu faktoriumi, kuris pakeitė dalies vartotojų įpročius ir požiūrį į paslaugas teikiamas internetu. Pastebėjome, kad visuomenė atkreipė dėmesį į patogius tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu sprendimus, kurie gerokai supaprastina gyvenimą, nes yra plačiai naudojami ne tik finansų įstaigose, bet ir kitoms viešosioms paslaugoms gauti. Jei galima turėti vieną raktą, kam prisikrauti jų pilną kišenę? Šis vartotojų elgesio pokytis yra didelis žingsnis, neabejotinai prisidėsiantis prie skaitmeninių paslaugų plėtojimo bei didesnio pasitikėjimo jomis“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Pasak jo, nors ir mažesnis, tačiau fizinio apsilankymo poreikis banko skyriuose išliko ir per pandemiją. Vis dėlto, dalies srauto nuėjimas į internetą buvo juntamas akivaizdžiai, nes dalis klientų, kurie iki pandemijos pradžios vis dar skeptiškai žiūrėjo į internetinę bankininkystę suprato, kad internetu gauti finansines paslaugas yra ne tik paprasčiau, bet ir taip pat saugu, kaip banko skyriuje. Tik pandemijos akivaizdoje internetinę bankininkystę atradusių klientų atlikti įvairūs mokėjimai, lėšų pervedimai, apsipirkimai internetu, kurių užbaigimui būtina patvirtinti vartotojo tapatybę, prisidėjo prie nuotolinių tapatybės nustatymo priemonių naudojimo augimo.

Lyginant interneto banko ir mobiliąja banko programėle besinaudojančių vartotojų aktyvumą su ankstesnių laikotarpių duomenimis, jis pernai padidėjo net 19 proc., o aktyviausiai buvo jungiamasi rudenį ir žiemą.

Medicinos banko 2021 metų statistika rodo, kad „Smart-ID“ panaudota gerokai daugiau nei 40 proc., o mobilusis parašas – apytiksliai trečdaliui prisijungimų prie banko skaitmeninių kanalų. Tai, kad tarp tapatybės patvirtinimo priemonių pirmauja „Smart ID“, banko atstovo nestebina.

„Tikėtina, kad tai susiję su „Smart-ID“ programėlės prieinamumu, nes norint susikurti paskyrą pakanka interneto ir išmaniojo telefono. „Smart-ID“ paskyros kūrimui, priešingai negu kitų priemonių, nėra būtina gyvai nuvykti į banką, pas ryšio paslaugų teikėją ar į Registrų centrą, todėl tai yra bene paprasčiausias būdas įgyti galimybę internete patvirtinti savo tapatybę ir nuotoliniu būdu pasirašyti dokumentus. Pandemijos metu nuotoliniam darbui tapus norma, bei per nuotolį ėmus teikti nemažai būtinųjų paslaugų, elektroninis parašas tapo būtinybe. Bet kokiu atveju, skaitmeninių paslaugų populiarėjimas atveria didelį plėtros potencialą, atlaisvindamas daugiau fizinės erdvės tiems, kurie neplanuoja keltis į virtualų pasaulį“, – pastebi J. Ivaška.

Įvedus būtino užsiregistravimo sąlygą ir taip valdant klientų srautus, bankų padaliniai veikė ir per karantino laikotarpius. J. Ivaška pastebi, kad bendras bankinių operacijų skaičius pandemijos metu išliko panašus į buvusį prieš pandemiją.

„Išplėtotos saugios virtualios paslaugos ir veikiantis fizinių padalinių tinklas net tokiu sudėtingu bei neįprastu metu kaip pandemija padėjo užtikrinti sklandų banko paslaugų teikimą ir maksimalų jų prieinamumą. Tai rodo, kad esame tikrai gerai pasiruošę įvairiausioms situacijoms ir gebame prie jų efektyviai prisitaikyti“, – teigia J. Ivaška.