Nepaisant kone kasdienių žinių apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, apgavikų laimikiai auga. Vien paskutinėmis žiemos ir pirmomis pavasario dienomis iš žmonių net šešiskart išviliotos sumos, viršijusios 25 tūkst. eurų. Ekspertai ragina neprarasti budrumo ir telefonu neatskleisti jokių asmeninių duomenų.

„Nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai neprašo žmonių atskleisti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar panašios jautrios asmeninės informacijos. Nekalbant jau apie atvejus, kai rusiškai kalbantys asmenys prisistato esantys „Google“ darbuotojais. Vos išgirdę tokius ar panašius teiginius bei prašymus, nedvejodami padėkite ragelį“, – vienareikšmiškai perspėja „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Išviliotos ir penkiaženklės, ir šešiaženklės sumos

Paskutinę vasario savaitę ir pirmosiomis kovo dienomis policija užregistravo daugiau nei 20 pareiškimų apie apgaulės būdu išviliotas lėšas.

Banko darbuotoja apsimetusi apgavikė iš klaipėdietės išviliojo beveik 26 tūkst. eurų. Iš ukmergiškio, prieš kelis mėnesius socialinio bendravimo platformoje susipažinusio su mergina, išviliota per 38 tūkst. eurų. Sukčių įtikintas kaunietis prarado 36 tūkst. eurų, o Panevėžio rajone nepažįstamas asmuo nukentėjusiojo vardu paėmė paskolų už 23 tūkst. eurų.

Didžiausias šio laikotarpio nuostolis buvo užfiksuotas vasario 24 dieną, kuomet Vilniaus rajone gyvenanti moteris, sulaukusi nepažįstamo asmens skambučio ir vykdžiusi jo nurodymus, prarado 100 tūkst. eurų.

Gali padaugėti „monetų keitėjų“

P. Gotautas primygtinai ragina žmones netikėti jokiais telefono ar interneto programėlių skambučiais, kuriais susisiekę asmenys prašo atskleisti duomenis.

Banko ekspertas neatmeta galimybės, kad, artėjant gegužės mėnesiui, kuomet numatyta 1 ir 2 centų monetų atsisakymo proceso pradžia, suaktyvės ir sukčiai, siūlantys palankiu kursu iškeisti susikaupusį didesnį monetų kiekį.

„Po butus vaikščiojančių sukčių pasitaiko ir dabar – vien paskutinėmis vasario dienomis Klaipėdoje buvo apgautos dvi patiklios senjorės. Jos į namus įsileido policininku prisistačiusį vyrą, kuris, teigdamas, kad pinigai yra padirbti ir juos reikia pakeisti, iš vienos močiutės išviliojo 500 eurų, iš kitos – 4 tūkst. eurų. Neatmestina, kad gegužės mėnesį po butus vaikščiojančių ir pinigus pasiruošusių iškeisti „geradarių“ sulauksime ir daugiau“, – perspėja „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius.

Kaip pasirūpinti mokėjimo kortelių saugumu

Tam tikrų saugumo taisyklių reikia laikytis ir atsiskaitant banko mokėjimo kortele.

„Visų pirma, gavę naują banko kortelę, įsiminkite kartu atsiųstą kortelės PIN kodą ir sunaikinkite popierių, ant kurio jis buvo išspausdintas. Jokiu būdu nelaikykite PIN kodo savo piniginėje, šalia mokėjimo kortelės – taip sukčiams tik palengvinsite darbą. Jei įtariate, kad PIN kodą galėjo sužinoti bet koks pašalinis žmogus, nedelsdami blokuokite kortelę. Tai įprastai galite padaryti interneto banke, mobiliojoje programėlėje arba paskambinę telefonu“, – primena P. Gotautas.

Ekspertas taip pat pataria peržiūrėti savo kortelei nustatytus dienos ir mėnesio operacijų limitus. Jei dabartinių limitais suteiktų sumų neišnaudojate, galbūt juos verta susimažinti – taip sumažinsite ir potencialius nuostolius kortelės praradimo atveju. Keisti limitus lengvai galima interneto banke arba mobiliojoje programėlėje.

Ten pat galima lengvai išjungti ar įjungti bekontakčius mokėjimus bei atsiskaitymus internetu. Jei šiomis funkcijomis nesinaudojate ir jas išjungsite, prevenciškai užkirsite kelią jomis pasinaudoti ir sukčiams.

„Jei savo kortelės išraše pastebite operaciją, kurios neatlikote ir įtariate, kad kortelės duomenys galėjo tapti žinomi pašaliniams asmenims, nedelsdami blokuokite savo mokėjimo kortelę“, – pabrėžia P. Gotautas.

Sukčių laimikis – per 17 milijonų eurų

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per visus 2024-uosius metus sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 17,3 mln. eurų. Iš viso per metus buvo bandyta išvilioti 35 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už daugiau nei 15 mln. eurų, dar daugiau nei 2,6 mln. eurų sugebėta grąžinti nukentėjusiems.

Daugiausiai nuostolių Lietuvos gyventojams pernai sukėlė investicinis ir telefoninis sukčiavimas – bendra jų suma siekė beveik 10 mln. eurų ir sudarė beveik pusę visų sukčiams pervestų lėšų.

Telefonu išgavus asmeninius duomenis, pernai sukčiams pavyko pasisavinti 4,17 mln. eurų. Dar 5,57 mln. eurų Lietuvos gyventojai sukčiams pervedė patys, patikėję įvairių investavimo schemų siūlomu lengvu uždarbiu.