Precedento neturintys ribojimai ir pasikeitę vartotojų įpročiai verčia verslą adaptuotis prie COVID-19 diktuojamų išgyvenimo taisyklių. Pandemija neabejotinai užaštrino situaciją, tačiau ekspertai pastebi, kad ir patys verslai šiuo metu turėtų skirti daugiau dėmesio savo finansinės būklės higienai.Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška teigia, kad be tokių pandemijos smarkiai paveiktų sričių, kaip turizmo ir logistikos sektoriai, didelės rizikos zonoje šiuo metu yra atsidūrę neseniai įsteigti verslai, COVID-19 pandemijos užklupti savo veiklos pradžioje.

„Žvelgiant į praeitį galima nesunkiai įsitikinti, kad išorinių krizių našta jaunam verslui yra sunkiai pakeliama. Statistikos departamento duomenimis, iš daugiau kaip 41 tūkst. ūkio subjektų, pradėjusių veiklą 2007-aisiais, kaip tik prieš 2008 metų finansų ir ekonomikos krizę, po penkerių metų iš jų veiklą tęsė tik 17,6 proc.. Verslų išgyvenamumo rodiklis pastebimai pakilo tarp vėliau įsteigtų įmonių: iš 2010 metais įsteigtų verslų išgyveno jau 30 proc. įmonių“, – sako J. Ivaška.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslai galiausiai būna priversti užsidaryti, dažniausiai tampa finansų valdymo problemos. JAV daugiau kaip 80 proc. nesėkmę patyrusių smulkių verslininkų įvardino būtent šią priežastį. Pasak Medicinos banko atstovo, daugiau nei 90 proc. šių metų pradžioje Lietuvoje veikusių ūkio subjektų sudarė smulkus ir vidutinis verslas, kuris yra ypač jautrus finansų klausimams.

Medicinos banko Komercijos departamento direktorius J. Ivaška pateikia penkis patarimus, kaip elgtis susidūrus su problemomis versle, kad dėl jų netektų atsisakyti paties verslo.

1. Problemų atsiradimo laikasPandemijos kontekste svarbu įvertinti tai, kada prasidėjo sunkumai versle – prieš prasidedant pandemijai ar jau jos metu. Jeigu bėdų atsirado anksčiau, patartina įvertinti, išorinės ar vidinės priežastys jas lėmė ir kaip buvo tvarkomi įmonės finansai. Tuo atveju, jei problemos užklupo dėl pandemijos, gali būti, kad jų neliks suvaldžius COVID-19, o iki to laiko pavyks išgyventi pasinaudojus finansine parama bei kitokia prieinama pagalba.

„Bet kokiu atveju, finansinės problemos nėra pirminė verslo sunkumų priežastis, jos yra didesnių ir gilesnių problemų indikatorius, į kurį negalima nekreipti dėmesio“, – teigia J. Ivaška.

2. Išlaidų mažinimasPrieš imantis kitų veiksmų kritiškai svarbu peržiūrėti ir, kur įmanoma, susimažinti išlaidas. Tai liečia ir bendradarbiavimo sąlygų peržiūrėjimą su tiekėjais, ir „rankų darbo“ atsisakymą tvarkant apskaitą.

„Reikia skirti dėmesio išlaidų optimizavimui. Susitelkimas vien tik į pajamų eilutę norimo efekto neduos ir verslo nuo krizės nepadės išgelbėti“, – pataria Medicinos banko atstovas.

3. Biudžeto sudarymas „nuo nulio“Kritiško žvilgsnio nusipelno ir naujam finansiniam laikotarpiui planuojamas biudžetas. Sudarant jį galima pasinaudoti populiarėjančiu Zero-Based Budgeting, arba planavimo nuo nulio principu.

„Jau turimi šablonai ir tarsi savaime suprantamos išlaidos gali labai lengvai persikelti ir į kitus metus. Tuo tarpu kritiškai vertinant kiekvienos eilutės pagrįstumą ir iš naujo apgalvojant, ar išlaidos tikrai yra pagrįstos ir gali būti tvirtinamos, galima įmonės finansų valdymą pastebimai pagerinti“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius.

4. Pardavimų kokybėSutvarkius išlaidų dalį ne mažiau pastangų gali pareikalauti pardavimai: ar efektyviai pasiekiate esamus bei potencialius klientus, ar pardavimai nėra nuostolingi, kaip sekasi juos aktyvinti.

„COVID-19 eroje ypač svarbu būti elektroniniuose pardavimų kanaluose, todėl čia būtina ieškoti naujų galimybių ir sinergijų. Pandemija bei pavasarį visą pasaulį paralyžiavęs visuotinis karantinas suteikė vertingą pamoką: skaitmeninės erdvės dar neišnaudojame taip, kaip galėtume ir čia nebėra ko delsti“, – teigia J. Ivaška.

5. Pinigų srautų stebėjimasTai turėtų tapti kasdieniniu įpročiu, kuris padės problemiškas situacijas užčiuopti jų neuždelsus.

„Pernelyg didelis pasitikėjimas, kad viskas vyksta taip, kaip suplanuota ar tikimasi, yra labai rizikingas. Verslo pajamų ir išlaidų stebėjimas turi tapti kasdieniniu įpročiu, nes tik taip matysite, ar klientai laiku apmoka sąskaitas, kontroliuosite savo pačių išlaidas. Finansinė drausmė yra neatsiejama nuo sėkmingo verslo, todėl nusipelno ir kasdieninio jūsų dėmesio“, – reziumuoja Medicinos banko Komercijos departamento direktorius.

Daugiau informacijos: Rinkodaros ir komunikacijos skyrius El. paštas: [email protected] Mob. +370 610 21 691