Nors pastaruosius kelerius metus tiek Europoje, tiek visame pasaulyje netrūko ekonominių iššūkių, Lietuvos gyventojai savo vartojimo pernelyg neribojo. Eurostato duomenimis, vartojimo paskolų portfelis Lietuvoje per trejus metus padvigubėjo, vien per pastaruosius metus (nuo 2023 m. birželio) išaugęs trečdaliu iki 1,6 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, šių metų birželio pabaigoje Lietuvoje buvo išduota vartojimo paskolų už beveik 1,6 mlrd. eurų – t. y., praktiškai tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje kartu sudėjus (atitinkamai 800 ir 750 mln. eurų). Lyginant su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, bendra Lietuvoje išduotų vartojimo paskolų suma augo trečdaliu (nuo 1,2 mlrd. Eur), kai Estijoje – 22 proc., Latvijoje – 18 procentų.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos nuomone, nors neabejotinai buvo žmonių, kuriuos makroekonominiai pokyčiai ir 2023 m. nežymiai susitraukusi šalies ekonomika paveikė neigiamai, dauguma vartotojų ne tik išliko finansiškai pajėgūs, bet netgi didino savo poreikius.

„Pavyzdžiui, antrąjį šių metų ketvirtį klientai pas mus sudarė 571 vartojimo paskolos sutartį už bendrą beveik 5 mln. eurų sumą. Tai – antras geriausias banko ketvirčio rezultatas per pastaruosius dvejus metus. Tam didžiausios įtakos turėjo šiuo periodu 9,8 proc. išaugęs šalies atlyginimų vidurkis, prisidėjo ir mūsų banko sprendimas puse procentinio punkto sumažinti vartojimo paskolų metinę palūkanų normą“, – sako J. Ivaška.

Vartojimui skolinamės kur kas daugiau nei kaimynai

Lyginant su Latvija ir Estija, vartojimo paskolų apimtys Lietuvoje sparčiausiai augo ne tik per pastaruosius metus, bet ir ilgesniu periodu. Per trejus metus nuo 2021 m. birželio Lietuvoje išduotų vartojimo paskolų portfelis išaugo 2,2 karto, Latvijoje – 72 proc., o Estijoje – vos 1 procentu.

„Nors priežastis niekuomet nebūna viena, specialistai sutaria, kad Estijos ekonomiką stipriai paveikė karas Ukrainoje: užpernai šalies BVP mažėjo 0,5 proc., pernai – 3 proc., recesija tęsiasi ir šiemet. Atitinkamai prastėja vartotojų nuotaikos, mažėja vidaus vartojimo apimtys – visa tai paveikė ir paskolų rinką“, – pasakoja J. Ivaška.

Jo teigimu, Lietuvoje šiuo metu klostosi priešinga situacija – jei Estijai ir šiemet prognozuojamas ekonomikos bei vartojimo apimčių nuosmukis, tai Lietuvos ekonominės perspektyvos yra gerinamos daugelio institucijų.

Ekonomikai atsigaunant, vartojimas mažėti neturėtų

Lietuvos Banko vertinimu, mūsų šalies ekonomikos atsigavimas – vis akivaizdesnis. Tai ryškiai atsispindi ir naujausiose – birželio mėnesio – LB prognozėse, lyginant jas su kovo mėnesiu. Pirmojo ketvirčio pabaigoje LB prognozavo, kad šiemet Lietuvos BVP augs 1,6 proc. Tuo tarpu atnaujintose birželio mėnesio prognozėse šis skaičius jau padidintas iki 1,9 proc.

Taip pat prognozuojama, kad mažesnė bus bendroji vidutinė 2024-ųjų metinė infliacija (pagal suderintą kainų indeksą): 1,2 proc., lyginant su 1,6 proc. prognoze kovo mėnesį; tikimasi ir didesnio privataus vartojimo išlaidų augimo – 3,4 proc. prognozė birželį vietoje 3,0 proc. kovą.

„Kadangi sumažėjusi infliacija nebedaro stipraus neigiamo poveikio gyventojų perkamajai galiai, o žmonių pajamos toliau auga, galima neabejoti, kad artimiausiais metais stabiliai didės ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Žmonės laisviau planuos ir didesnius pirkinius, kuriems įsigyti iš karto lėšų galbūt ne visuomet pakanka – gyventojams turint tvirtą finansinį pagrindą, o bankams laikantis atsakingo skolinimo principų, vartojimo paskolos variantas tampa kur kas patrauklesnis“, – apibendrina „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius J. Ivaška.

Lietuvos Banko (LB) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikiančių vartojimo kredito davėjų sąraše yra 346 subjektai, iš jų 62 – oficialiai prižiūrimi LB. Banko (arba specializuoto banko) licencijas turi 13 bankų, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai.