Ką daryti, jei pervedėte pinigus sukčiams ir kokios galimybės juos atgauti?

Sukčiavimų kiekis Lietuvoje neslūgsta, o gyventojai neretai tik pervedę pinigus suvokia, kad buvo apgauti. Nors bankai imasi įvairių priemonių identifikuoti ir stabdyti įtartinas operacijas, susigrąžinti jau pervestus pinigus pavyksta retai. Kokiais atvejais įmanoma atgauti lėšas ir kokių veiksmų, įtarus, kad tapote sukčių auka, būtina imtis nedelsiant?

Vien praėjusios darbo savaitės pabaigoje Lietuvos policija pranešė, kad sostinėje sukčiai iš dviejų žmonių apgaule išviliojo 13,3 tūkst. eurų, Vilniaus rajone iš moters pasisavino 15 tūkst. eurų, o Panevėžio apskrityje, neteisėtai pasinaudojus moters asmens duomenimis, buvo paimta net 92 tūkst. eurų dydžio paskola.

„Kontaktai su sukčiais paprastai apibūdinami kaip itin intensyvūs, su psichologinio spaudimo elementais ir pakartotiniais raginimais daryti prašomus veiksmus kuo greičiau. Veiksmingiausias būdas nuo jų apsisaugoti – vos įtarus, kad kalbate su sukčiais, pokalbį nedelsiant nutraukti“, – pataria „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Ar galima atgauti jau pervestus pinigus?

Kadangi sukčiavimo istorijos vis dar yra kone kasdienių policijos suvestinių dalis, akivaizdu, jog pakankamai daug žmonių šių pokalbių laiku nenutraukia. Kad buvo apgauti, jie supranta tik tuomet, kai jau būna pervedę pinigus. Ar tokiu atveju lėšas dar įmanoma atgauti, ar belieka susitaikyti su skaudžiu praradimu?

P. Gotautas pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia – operatyvumas. Pasak specialisto, reikia kuo greičiau kreiptis į savo finansų įstaigą dėl mokėjimo atšaukimo ir nedelsiant apie nusikaltimą pranešti policijai.

„Svarbiausia – bankui ir teisėsaugos atstovams pateikti kuo tikslesnę ir detalesnę informaciją apie sukčiavimo aplinkybes, nes tik tuomet dar galima tikėtis, kad lėšos bus sulaikytos ir grąžintos teisėtam savininkui“, – pabrėžia P. Gotautas.

Saugumo specialistas pasakoja, kad mokėjimo operacijų stebėsenos sistemų veikimo principai skirtingose finansų institucijose gali skirtis. „Urbo“ banko saugumo sistema visus įtartinus pervedimus stabdo vienodai – nepriklausomai nuo to, ar jie vykdomi banko viduje, ar į kitus bankus. Tiesa, praktiškai sukčiavimo atvejų, kai lėšos pervedamos į kitą to paties banko sąskaitą, pasitaiko labai retai.

Sustabdyti mokėjimai „Urbo“ banke paprastai patikrinami per vidutiniškai vieną valandą, o ištirti sudėtingesnius atvejus gali būti skiriama iki dviejų darbo dienų. Kai kuriuos įspėjimus banko apsaugos sistema sugeneruoja akimirksniu, netgi dar prieš pilnai užbaigiant pačią operaciją.

Raudonos vėliavėlės

Perspėjimu dėl galimai nusikalstamos veiklos pervedant pinigus gali tapti daugybė faktorių – pavyzdžiui, neįprasti veiksmai kliento internetinės bankininkystės paskyroje. Šių veiksmų stebėsenai naudojamos specialios automatizuotos sistemos, itin operatyviai apdorojančios didžiulius kiekius duomenų ir pateikiančios pirminius paieškos rezultatus.

P. Gotautas įsitikinęs, kad šiuolaikinė sukčiavimo prevencija ne tik neįsivaizduojama, bet ir iš esmės neįmanoma be technologijų, o norint efektyviai kovoti su nusikalstamumu, jas privalu nuolat tobulinti, ieškant vis naujų galimybių.

„Inovatyvios technologijos padeda nustatyti vis daugiau sukčiavimo atvejų ir sumažinti klaidingų sutapimų (angl. false positive) kiekį, o tai didina sukčiavimo prevencijos efektyvumą. Vis labiau tobulėja ir dirbtinio intelekto modeliai, padedantys operatyviau ir tiksliau pritaikyti sukčiavimo prevencijos sistemas prie nuolat kintančių sukčių praktikų bei tendencijų“, – pasakoja P. Gotautas.

Atpažinkite sukčius

Banko atstovas pripažįsta, kad net ir tobuliausios technologijos vis dar negali apsaugoti nuo impulsyvių, skubotų ir neapgalvotų žmonių veiksmų, galinčių turėti itin skaudžių pasekmių.

Kad taip nenutiktų, P. Gotautas dar kartą primena svarbiausias taisykles, kaip nepatekti ant sukčių kabliuko – niekada nespausti neaiškių nuorodų ir jokiu būdu nesuvedinėti savo duomenų, nes nei policijos, nei bankų, nei jokių kitų valstybės institucijų ar, juo labiau, privačių įmonių atstovai telefonu neturi teisės prašyti jokių asmens ar interneto banko duomenų.

„Socialiniuose tinkluose ar internete aptikę itin viliojantį kvietimą investuoti ar įsigyti prekes, visuomet jį patikrinkite per oficialią minimos bendrovės svetainę. Ignoruokite skubius nepažįstamų telefoninių pašnekovų raginimus, nepasiduokite jų spaudimui ir nepulkite beatodairiškai vykdyti prašomų atlikti veiksmų. O kilus menkiausiam įtarimui, tiesiog nutraukite pokalbį – tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo potencialiai labai skaudžių finansinių praradimų“, – apibendrina „Urbo“ Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius.