Atsparus investuotojas: 5 įpročiai, padedantys apsisaugoti nuo sukčių

Galbūt ir jums yra tekę sulaukti netikėto skambučio, žinutės ar socialiniuose tinkluose pamatyti pasiūlymą investuoti ir greitai uždirbti? Šiandien tokie pasiūlymai gali atrodyti itin įtikinamai – sukčiai naudojasi žinomų žmonių vardais ir atvaizdais, kuria profesionaliai atrodančias interneto svetaines, vis dažniau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, seka aktualijas, o bendraudami nevengia spaudimo ir skubinimo. Todėl atskirti tikrą investavimo galimybę nuo apgaulės gali būti vis sunkiau. Kaip nepasiduoti sukčių įtakai ir kokius įpročius verta išsiugdyti kiekvienam investuotojui?

1. Įsitikinkite, kam patikėsite savo pinigus

Profesionaliai atrodanti interneto svetainė ar užtikrintai bendraujantis konsultantas dar nėra patikimumo garantija. Sukčiai gali prisistatyti žinomų finansų bendrovių vardu, kopijuoti jų interneto svetaines ar pasinaudoti tikrų darbuotojų duomenimis. Todėl prieš investuojant svarbu įsitikinti, kad įmonės pavadinimas, kontaktai ir kiti duomenys sutampa su nurodytais oficialiuose šaltiniuose, o pati įmonė turi teisę teikti investicines paslaugas. Ar įmonė prižiūrima ir turi licenciją, galima patikrinti Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąraše.

„Šiandien investicinio sukčiavimo schemos kuriamos taip, kad žmogus nuo pat pradžių susidarytų patikimumo įspūdį. Tam gali būti pasitelkiamas žinomas įmonės vardas, profesionali komunikacija ar tikroviškai atrodanti investavimo platforma. Todėl vien įtikinamas pasiūlymo pateikimas neturėtų tapti pagrindu priimti finansinį sprendimą“, – pastebi „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Irmantas Jasevičius.

2. Įvertinkite ne tik grąžą, bet ir riziką

Didelė grąža – vienas iš būdų patraukti potencialaus investuotojo dėmesį. Vis dėlto patrauklūs skaičiai neturėtų užgožti kitos investavimo pusės – galimų nuostolių. Kuo didesnis žadamas uždarbis, tuo svarbiau suprasti, kuo jis grindžiamas.

Atsargiai vertinkite pasiūlymus, kuriuose kalbama apie didelį, stabilų ar net garantuotą pelną, tačiau vengiama konkrečiai paaiškinti, kur bus investuojami pinigai ir nuo ko priklausys jų vertė. Patikimame pasiūlyme turėtų būti aiškiai pateikta ne tik galima nauda, bet ir sąlygos bei galimi nuostoliai.

„Urbo“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažnai stengiasi sukurti lengvai pasiekiamos sėkmės įspūdį: „Žmogui gali būti rodomi tariamai sėkmingų investicijų rezultatai, kitų klientų uždarbis ar nuolat auganti investicijos vertė. Tokia informacija gali paskatinti veikti neįsigilinus į patį pasiūlymą. Todėl svarbu vertinti ne tai, kaip patraukliai jis pristatomas, o ar pateikiama informacija yra aiški ir patikrinama.“

3. Nepriimkite sprendimo, kai jus spaudžia

Tokios frazės kaip „pasiūlymas galioja tik šiandien“, „reikia apsispręsti dabar“ ar „tokios galimybės daugiau nebus“ turėtų kelti įtarimą. Skubindami sukčiai siekia, kad žmogus neturėtų laiko ramiai įvertinti situacijos, patikrinti informacijos ar pasitarti su kitais.

Todėl jaučiant spaudimą kuo greičiau apsispręsti, svarbių finansinių sprendimų priimti nereikėtų. Paprašykite visą informaciją pateikti raštu, skirkite laiko jai įvertinti ir patikrinti, o tik tada nuspręskite. Patikimas pasiūlymas neturėtų priklausyti nuo to, ar apsispręsite čia ir dabar.

4. Kritiškai vertinkite tai, ką matote

Investavimo reklama socialiniuose tinkluose, žinomo žmogaus rekomendacija ar profesionaliai atrodantis vaizdo įrašas gali kelti pasitikėjimą. Tačiau sukčiai gali naudoti svetimus vardus ir atvaizdus, kurti netikras sėkmės istorijas ar net dirbtiniu intelektu sukurtus vaizdo įrašus.

I. Jasevičius siūlo internete pamatytą investavimo pasiūlymą patikrinti ir kituose šaltiniuose. Jo teigimu, neužtenka paspausti reklamoje pateiktą nuorodą.

„Vien tai, kad pasiūlymas atrodo profesionaliai ar jame matome pažįstamą veidą, dar nereiškia, kad jis yra tikras ir patikimas. Šiandien technologijos leidžia itin įtikinamai atkartoti vaizdą, balsą ar net žmogaus kalbėjimo manierą, todėl vien pirmuoju įspūdžiu pasikliauti nebeužtenka. Internete matomą informaciją vis dažniau reikia ne tik perskaityti ar pamatyti, bet ir patikrinti, kas yra jos šaltinis ir ar pateikiamus faktus galima patvirtinti kitais patikimais kanalais“, – pabrėžia I. Jasevičius.

5. Prieš pervesdami pinigus, patikrinkite dar kartą

Net jei pasiūlymas atrodo patikimas, prieš pervedant pinigus verta dar kartą patikrinti svarbiausią informaciją. Ar lėšos tikrai keliauja įmonei, su kuria bendravote? Ar ji turi teisę teikti siūlomas paslaugas? Jei staiga nurodomas kitas gavėjas, prašoma pinigus pervesti fiziniam asmeniui ar tai padaryti neįprastu būdu, mokėjimą geriau sustabdyti.

Atsargiai vertinti reikėtų ir ekrane rodomą tariamą investicijų grąžą. Sukčiai gali sudaryti įspūdį, kad investicijos vertė nuolat auga, taip skatindami pervesti dar daugiau pinigų. Ypač suklusti reikėtų tuomet, kai norint atsiimti lėšas netikėtai pareikalaujama sumokėti papildomą mokestį – tai vienas iš dažniausių investicinio sukčiavimo požymių, nes atsiimant tikros investicijos grąžą, papildomas mokestis nėra būtinas.

Nors šie penki įpročiai neapsaugos nuo sukčių bandymų, jie gali padėti laiku atpažinti įtartiną situaciją ir išvengti finansinių nuostolių.