Šią klaidą daro kas šeštas gyventojas: sukčiai tuo gali pasinaudoti

Vien per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sukčiai išviliojo 371 tūkst. eurų, apgaulės būdu gaudami avansą arba visą pinigų sumą už neegzistuojančias prekes ar paslaugas. Todėl artėjant „Juodajam penktadieniui“ ir kalėdinių pirkinių sezonui ypač svarbu neprarasti budrumo. Vis dėlto „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad kas šeštas gyventojas, internete pamatęs žinomo prekės ženklo pasiūlymą su įspūdinga nuolaida, jo papildomai netikrintų.

„Sukčiai dažnai sukuria spaudimą – siūlo didelę nuolaidą, kuri neva baigsis po kelių minučių, nurodo, kad prekę šiuo metu esą apžiūrinėja dar šimtas žmonių. Jei dar prisidengiama žinomu prekės ženklu, skubinamas pirkėjas gali susigundyti, nespėjęs pastebėti įtartinų detalių. Taip noras sutaupyti keliasdešimt eurų gali baigtis gerokai didesniais nuostoliais“, – sako „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Irmantas Jasevičius.

„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje gyventojų klausta, ką jie imtųsi daryti prieš pirkdami, jei internete pamatytų žinomos parduotuvės ar prekės ženklo pasiūlymą su itin didele nuolaida. Paaiškėjo, kad jie gerokai dažniau palygintų prekės kainą kitose parduotuvėse (41 proc.) nei patikrintų pačios parduotuvės patikimumą (28 proc.).

36 proc. apklaustųjų parduotuvės svetainę susirastų patys, užuot paspaudę reklamoje ar žinutėje pateiktą nuorodą. Dar 29 proc. ieškotų informacijos ar atsiliepimų apie konkretų pasiūlymą.

„Vis dėlto daugiau kaip 16 proc. apklaustųjų žinomos parduotuvės ar prekės ženklo pasiūlymo papildomai netikrintų. Tuo sukčiai ir naudojasi – prisidengia žinomais vardais, kopijuoja logotipus, kuria kone identiškas svetaines ir siūlo suklastotas prekes. Todėl net ir pažįstamas prekės ženklas negarantuoja pasiūlymo patikimumo. Nors žinomos parduotuvės taip pat rengia didelius išpardavimus, kelis kartus mažesnė nei įprasta kaina turėtų kelti įtarimų, o ne skatinti skubėti pirkti“, – pažymi „Urbo“ banko atstovas.

Mažesnės pajamos – mažiau atsargumo?

Apklausa atskleidė ryškių skirtumų tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų. Tarp tų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekia iki 500 eurų, svetainės adresą patikrintų vos 16 proc., o tarp gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst. eurų – 35 proc. Užuot spustelėję gautą nuorodą, parduotuvės svetainę patys susirastų atitinkamai 26 ir 40 proc., o atsiliepimų ieškotų 22 ir 27 proc.

„Dar ryškesnis skirtumas – kitose parduotuvėse kainas palygintų vos 26 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų ir net 48 proc. gaunančių didžiausias pajamas. Įdomu, kad būtent mažiau uždirbantys gyventojai rečiau ieškotų geresnės kainos. Tai gali būti susiję su skirtingais apsipirkimo įpročiais. Be to, pamačius įspūdingą nuolaidą gali pasirodyti, kad geresnės kainos rasti nepavyks. Tačiau būtent tokiais atvejais verta būti ypač atidiems“, – sako I. Jasevičius.

Aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai svetainės adresą tikrintų daugiau nei dukart dažniau nei nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys asmenys – atitinkamai 32 ir 14 proc. Tuo metu jaunimas dažniau lygintų kainas, o vyresni gyventojai – labiau linkę ieškoti atsiliepimų.

„Tai rodo, kad atsargumo internete trūksta įvairioms gyventojų grupėms. Todėl svarbu kalbėti apie sukčių taktikas ir ugdyti kritišką požiūrį į internete matomus pasiūlymus, ypač artėjant didiesiems išpardavimams, kai noras sutaupyti gali nustelbti atsargumą“, – pabrėžia I. Jasevičius.

Kaip atpažinti spąstus ir neprarasti pinigų?

Pasak „Urbo“ banko atstovo, sukčiai pirkėjus dažnai vilioja socialinių tinklų reklamomis, SMS žinutėmis ar el. laiškais, nukreipiančiais į netikras parduotuves. Tokios svetainės gali atrodyti beveik identiškai originalioms – nuo logotipo iki prekių nuotraukų. Todėl svarbu atidžiai patikrinti svetainės adresą, kuris nuo tikrojo kartais skiriasi vos viena raide, papildomu žodžiu ar neįprasta galūne.

„Vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti – nespausti gautos nuorodos, o patiems susirasti oficialią parduotuvės svetainę ir patikrinti, ar joje tikrai skelbiama tokia akcija. Svarbu žinoti, kad, net jei svetainės adresas prasideda HTTPS, tai negarantuoja jos patikimumo – šis žymėjimas tik rodo, kad ryšys su svetaine yra šifruojamas“, – aiškina Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius.

Dar vienas mažiau žinomas, bet ypač naudingas būdas – viešose domenų paieškos svetainėse patikrinti, kada užregistruotas parduotuvės interneto adresas. Jei parduotuvė giriasi ilgamete patirtimi ir šimtais puikių atsiliepimų, tačiau adresas užregistruotas vos prieš kelias savaites, tai – jau rimta priežastis suklusti. Atsiliepimų taip pat reikėtų ieškoti nepriklausomuose puslapiuose, nes pačioje parduotuvėje jie gali būti suklastoti.

I. Jasevičiaus teigimu, prieš atsiskaitant taip pat verta patikrinti, kas parduoda prekę: ar nurodytas įmonės pavadinimas, kontaktai ir grąžinimo sąlygos. Jei šios informacijos nėra, o pinigus prašoma pervesti į privataus asmens sąskaitą, geriau nerizikuoti. Įtarimą turėtų kelti ir mokėjimo gavėjo pavadinimas, nesutampantis su pardavėjo duomenimis.

Ką daryti, jei vis dėlto sumokėjote sukčiams?

„Jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad sumokėjote netikrai parduotuvei, nedelsdami susisiekite su savo banku. Kuo greičiau apie tai pranešite, tuo daugiau galimybių sustabdyti mokėjimą ar užblokuoti kortelę. Taip pat svarbu pranešti policijai ir išsaugoti visą susirašinėjimą, mokėjimo duomenis bei svetainės adresą“, – pataria I. Jasevičius.

„Spinter tyrimai“ apklausa apie nerimą keliantį prekių ir paslaugų brangimą buvo atlikta 2026 m. rugsėjo 16–26 dienomis. Joje dalyvavo 1 020 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.