Lietuvos banko duomenimis, šių metų kovą gyventojų terminuotųjų indėlių suma šalies bankuose bei kredito unijose viršijo 8 mlrd. eurų ir buvo 12 proc. didesnė nei prieš metus (pernai kovą – 7,16 mlrd. eurų). „Urbo“ banko ekspertų teigimu, aktyviau sudaryti indėlių sutartis vartotojus skatina tiek noras apsaugoti lėšas nuo spartėjančios infliacijos, tiek rinkos reguliatorių sprendimai dėl bazinių palūkanų normų, tiek galimybė užsitikrinti finansinio turto likvidumą bei saugią grąžą.

Gyventojų indėlių gausėja nepaisant to, kad vidutinės metinės palūkanos per metus pastebimai sumenko: už populiariausios 6-12 mėnesių trukmės naujas indėlių sutartis jų vidurkis siekia apie 2 proc., nors prieš metus viršijo 3 proc.

Kaip sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška, sprendimą aktyviau rinktis indėlius kaip vieną iš pagrindinių finansinių instrumentų lemia kelios priežastys.

„Nors indėlių palūkanos per metus sumažėjo, visgi šis konservatyvus taupymo būdas vartotojams ir toliau leidžia saugiai planuoti atidėtų lėšų prieaugį. Tuo tarpu investavimas į vertybinius popierius visada susijęs su rizika – tai investuotojai ypač pajuto būtent šiais metais, kurių pradžia pasižymėjo didele turbulencija finansų rinkose“, – sako J. Ivaška.

Dėl geopolitinių priežasčių šįmet daugelio akcijų kainos ir indeksų kursai patraukė žemyn, taip smarkiai apkarpydami investicijų į akcijas ar investicinius fondus prieaugį.

Nerimas dėl spartėjančios infliacijos

„Nors pastaruoju metu finansų rinkose pastebimas atsigavimas, kol kas jo pavadinti tvariu niekaip negalima. Tad natūralu, kad nenaudojamų finansinių resursų turintys gyventojai dalį lėšų aktyviau nukreipia į indėlius, generuojančius aiškiai planuojamą grąžą“, – pastebi J. Ivaška.

Pasak jo, dalis gyventojų indėlių sutartis renkasi ir siekdami bent iš dalies apsisaugoti nuo infliacijos spartėjimo. Po 2023 m. patirto šoko, pernai metinė infliacija Lietuvoje jau buvo stabili ir siekė 2,1 proc., tačiau šiais metais vėl numatomas kiek spartesnis kainų augimas – pasak eksperto, norint sumažinti infliacijos įtaką, sąskaitoje esančias nenaudojamas lėšas tikslinga įdarbinti.

Palūkanų dugnas dar nepasiektas

„Yra ir dar viena priežastis – nors indėlių palūkanos ir sumažėjusios, visgi rinkos ekspertai sutaria, kad jų dugnas dar nepasiektas. Matydami vis besitraukiančias palūkanas, sąskaitose lėšų turintys asmenys skuba jas „įdarbinti“ užfiksuodami stabilią grąžą metams ar kitam periodui. Juolab, kad pasinaudojus įvairiais pasiūlymais galima gauti ir didesnes palūkanas nei nustatyta – pavyzdžiui, 0,5 proc. priedą sudarant indėlio sutartį internetu “, – sako J. Ivaška.

Eksperto teigimu, jei Europos centrinis bankas (ECB) tęs palūkanų normų karpymą, indėlių palūkanos ir toliau mažės. Balandį ECB valdančioji taryba pagrindinę bazinių palūkanų normą dar sykį sumažino 25 punktais iki 2,25 procento. Panašių sprendimų rinkos dalyviai tikisi dar bent du kartus per šiuos metus. Jei pasitvirtins ECB lūkesčiai, kad infliacija euro zonoje toliau sėkmingai artėja prie 2 proc. tikslo, eilinis palūkanų mažinimas gali įvykti jau birželį.

Augančią indėlių sumą galima paaiškinti ir tuo, kas šis taupymo būdas yra itin saugus – visi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti viešojoje įstaigoje „Indėlių ir investicijų draudimas“.

„Be to, išliekant įtemptai geopolitinei situacijai ir toliau vyrauja vartotojų neapibrėžtumas dėl ilgalaikės ateities – o tai dažniausiai skatina rinktis likvidžius finansinius instrumentus. Priešingai nei su daugelio kitų rūšių investicijomis, kilus sudėtingai situacijai indėlio sutartį galima nutraukti ir atsiimti pinigus, blogiausiu atveju prarandant tik negautas palūkanas“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.