Taupyti nori, bet nepavyksta: 4 iš 10 Lietuvos gyventojų įvardijo tą pačią priežastį

Kad taupyti reikia, supranta daugelis – žmonės turi trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriems įgyvendinti prireikia didesnių santaupų, o kur dar finansinis rezervas nenumatytoms išlaidoms. Vis dėlto reguliariai atsidėti ir sukaupti pavyksta ne visiems. „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kas Lietuvos gyventojams dažniausiai trukdo taupyti ir kaip šios kliūtys keičiasi augant pajamoms.

„Taupymas dažnai siejamas su disciplina ar gebėjimu planuoti, tačiau praktikoje daug ką lemia tai, kiek pinigų žmogui apskritai lieka padengus būtinąsias išlaidas. Vis dėlto net ir nedidelė reguliariai atidedama suma gali padėti susikurti rezervą nenumatytiems atvejams – tuomet netikėtos išlaidos ne taip stipriai išbalansuoja mėnesio biudžetą ir nereikia skubiai ieškoti papildomų lėšų“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

„Urbo“ banko užsakymu atliktos bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, apie 41 proc. gyventojų sukaupti daugiau santaupų labiausiai trukdo per mažos pajamos. 17 proc. kaip pagrindinę priežastį įvardija dideles kasdienes, 15 proc. – nenumatytas išlaidas. Dar apie 15 proc. teigia jau turintys pakankamai santaupų, o beveik 6 proc. taupyti trukdo aiškaus tikslo neturėjimas.

„Šie rezultatai rodo, kad taupymo galimybes lemia ne vien apsisprendimas atsidėti dalį pajamų. Kol didžiąją biudžeto dalį „suvalgo“ būtinosios ir sunkiai prognozuojamos išlaidos, galimybės taupyti išlieka ribotos. Tačiau augant pajamoms situacija keičiasi“, – teigia J. Ivaška.

Mažos pajamos – ne vienintelė kliūtis taupyti

Pasak „Urbo“ banko atstovo, apklausa atskleidžia ryškų ryšį tarp pajamų ir galimybių taupyti. Namų ūkiuose, kuriuose vienam nariui per mėnesį tenka iki 500 eurų, net 64 proc. teigia, kad sutaupyti labiausiai trukdo per mažos pajamos, o 501–700 eurų grupėje taip nurodo 57 proc.

Kai vienam namų ūkio nariui tenka daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų, per mažas pajamas kaip pagrindinę kliūtį mini tik 17 proc. Tarp gaunančių didžiausias pajamas dažniausias atsakymas apskritai yra, kad taupyti niekas netrukdo – pakankamai santaupų jau turi 34 proc. apklaustųjų. O tarp kliūčių dažniausiai minimos kasdienės ir nenumatytos išlaidos – po maždaug 19 proc.

„Tai parodo, kad didesnės pajamos savaime nereiškia proporcingai didesnių santaupų. Augant pajamoms neretai keičiasi ir vartojimo įpročiai bei gyvenimo standartas – daugiau išleidžiama patogumui, kelionėms, laisvalaikiui. Išlaidoms augant kartu su pajamomis, laisvų lėšų taupymui gali ir nepadaugėti tiek, kiek būtų galima tikėtis“, – pamini J. Ivaška.

Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai tarp pagrindinių kliūčių taupyti taip pat įvardija išlaidas. Iki 500 eurų vienam namų ūkio nariui tenkančių pajamų grupėje 10 proc. mini nenumatytas, 8 proc. – dideles kasdienes išlaidas.

„Didelė dalis pajamų neišvengiamai tenka kasdienėms išlaidoms, o jos gali augti žmogui net nekeičiant vartojimo įpročių. Pavyzdžiui, dėl infliacijos, kuri šiuo metu siekia apie 5,8 proc., už dalį tų pačių prekių ir paslaugų tenka mokėti daugiau. Augant palūkanoms, daugiau tenka skirti ir paskolos įmokoms. O artėjant šaltajam sezonui išlaidas dar padidins šildymas ir komunalinės paslaugos“, – vardija „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Jo teigimu, ryškių skirtumų matyti ir pagal amžių. 36–55 m. grupėje mažas pajamas kaip pagrindinę kliūtį taupyti mini beveik 4 iš 10 gyventojų, tarp 56 m. ir vyresnių – daugiau nei pusė, o 26–35 m. grupėje – mažiausiai, apie 26 proc.

„Jauniausieji, 18–25 m. gyventojai, pajamų trūkumą jaučia stipriau – taip atsakė 39 proc. apklaustųjų. Prie to veikiausiai prisideda savarankiško gyvenimo pradžia, studijos ir pirmieji žingsniai darbo rinkoje. Be to, ši grupė išsiskiria tuo, kad net 14 proc. jos atstovų nežino, kas jiems labiausiai trukdo taupyti – tai didžiausia dalis tarp visų amžiaus grupių“, – sako J. Ivaška.

Jis priduria, kad skirtumų matyti ir pagal šeiminę padėtį – gyvenant poroje pakankamai santaupų turima maždaug dukart dažniau nei gyvenant vienam, nes būsto, paskolos, komunalinių paslaugų ir kitas kasdienes išlaidas lengviau pasidalyti.

Kaip taupyti, kai problema – pajamų trūkumas?

Pasak J. Ivaškos, vienas paprasčiausių būdų taupyti – santaupoms skirtą sumą atsidėti vos gavus pajamas, o ne laukti mėnesio pabaigos, kai dažnai taupymui nieko nelieka. Tam galima nustatyti automatinį pervedimą į atskirą sąskaitą, net jei pradžioje suma nėra didelė. Automatinis pervedimas taupymą paverčia tokia pačia reguliaria biudžeto dalimi, kaip sąskaitos ar kiti įsipareigojimai.

„Kai pajamos – nedidelės, nebūtina iškart nusistatyti ambicingos sumos. Santaupas galima didinti kartu su pajamomis – dalį atlyginimo padidėjimo, premijos, mokesčių permokos ar kito papildomo uždarbio iš karto atsidėti. Taip augant pajamoms kartu gali augti ir santaupos, nekeičiant įprasto mėnesio biudžeto, – aiškina „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Dar vienas būdas – atskirai kaupti nereguliarioms, bet numanomoms išlaidoms. J. Ivaškos teigimu, automobilio draudimą, remontą, atostogas, sezonines išlaidas, gimtadienių ar Kalėdų dovanas galima iš anksto įtraukti į biudžetą, o numatomą metinę sumą padalyti į 12 dalių – po vieną kiekvienam mėnesiui. Taip vienas brangesnis mėnuo mažiau išbalansuoja finansus.

„Kai galimybės taupyti – ribotos, verta žiūrėti ne vien į smulkius kasdienius pirkinius. Didesnį efektą gali duoti pasikartojančių išlaidų – ryšio plano, draudimo, prenumeratų, paskolų ar kitų paslaugų sąlygų – peržiūra. Net keliolika eurų per mėnesį nukreipus į santaupas per metus susidaro apčiuopiama suma“, – pažymi „Urbo“ banko atstovas.