Atsiėmėte sukauptus pinigus? Neskubėkite jų „investuoti“ didelę grąžą siūlantiems veikėjams

Gyventojams jau grąžinamos II pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos – visi, kurie pateikė prašymus per pirmus tris 2026 m. mėnesius, pinigus atgaus iki balandžio 15 d. Vis dėlto didesnė suma sąskaitoje reiškia ir didesnę riziką – „Urbo“ banko ekspertas sako, kad gyventojai susivilioja tariamai pelningais, bet iš tiesų apgaulingais investavimo pasiūlymais, net jei iš pradžių „grąža“ atrodo didelė.

Tai, kad sukčių grėsmė – reali, rodo ir policijos duomenys: vien per pirmą šių metų balandžio dešimtadienį sukčiai iš lietuvių išviliojo per 550 tūkst. eurų. Viena iš nukentėjusiųjų – 58-erių Šalčininkų gyventoja, mėginusi investuoti pinigus „biržoje“. Įmonės atstove apsimetusi moteris iš jos išviliojo 27,4 tūkst. eurų.

„Kai žmogus gauna didesnę sumą, natūraliai kyla klausimas, ką su ja daryti toliau. Būtent tuo ir naudojasi sukčiai – jie siūlo neva paprastą, greitą ir labai pelningą sprendimą. Tokiais atvejais svarbiausia neskubėti, nes investicinis sukčiavimas šiandien dažnai remiasi ne techniniais triukais, o pasitikėjimo kūrimu ir psichologiniu spaudimu“, – perspėja „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Irmantas Jasevičius.

Iš pradžių leidžia „uždirbti“, o vėliau prašo pervesti daugiau

„Urbo“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių investicinio sukčiavimo schemų prasideda nuo nedidelės sumos ir tariamai sėkmingos pradžios.

„Kaip tai veikia? Tarkime, jūs „investuojate“ 1 tūkst. eurų. Jums pateikiami įvairūs grafikai, imituojantys prekybą akcijomis ir rodantys, kaip „sparčiai auga“ jūsų investicija. Neilgai trukus jums sugrįžta dviguba pinigų suma su įspūdinga „investicine grąža“ – gaunate 2 tūkst. eurų. Ir tuomet galvojate – vargu, ar sukčiai pervestų tokio dydžio sumas“, – pasakoja I. Jasevičius.

Pasak jo, leidimas atsiimti pinigus yra viena veiksmingiausių strategijų, nes daugeliu atveju „investuojančiam“ žmogui nebelieka jokių abejonių, nors iš tiesų tai – piramidės principu veikianti apgaulė, kai ankstesnių dalyvių „grąža“ dengiama iš vėliau prisijungusių žmonių pinigų.

„Netrukus asmuo būna raginamas investuoti daugiau, kad pelnas neva išaugtų dar kelis kartus, prašoma mokėti įvairius „mokesčius“, „aktyvavimo įmokas“, kad būtų galima atsiimti tą tariamą pelną. Galiausiai, kai naujų dalyvių srautas sulėtėja, schemos organizatoriai nusprendžia viską baigti ir dingsta su žmonių pinigais“, – perspėja „Urbo“ banko ekspertas.

Viena iš tokių platformų – fiktyvi kriptovaliutų birža LWEX – Lietuvoje veikė 2024–2025 m., kol birželį piramidė sugriuvo ir investavę gyventojai liko be pinigų.

„Žmogų labiausiai užkabina iliuzija, kad viskas vyksta sėkmingai. Matydamas tariamai augančią sąskaitą ar net pirmą išmoką, jis pradeda tikėti, kad rizikos čia nėra. Tačiau, kuo didesnė grąža yra žadama, tuo atsargiau tokį pasiūlymą reikėtų vertinti“, – sako I. Jasevičius.

Lietuvos bankas taip pat aiškiai nurodo, kad normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja apie 5–10 proc. per metus. Todėl pažadai uždirbti 10–30 proc. per savaitę, 20–50 proc. per mėnesį ar net 1 proc. per dieną turėtų signalizuoti apie galimą apgaulę.

Kaip atskirti tikrą investiciją nuo apgaulės?

„Urbo“ banko eksperto teigimu, investavimo pasiūlymus reikia vertinti labai kritiškai. Įtarimų turėtų kelti žadamas greitas ir garantuotas pelnas be rizikos, spaudimas pinigus įnešti kuo greičiau, investuoti į tai, ko nesuprantate, prašymai pateikti kortelės ar prisijungimo duomenis, įsidiegti nuotolinio valdymo programas ar kviesti prisijungti artimuosius.

„Dažnai tokios platformos ar investavimo „ekspertai“ veikia įvairiuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Telegram“, „WhatsApp“ grupėse. Visais atvejais verta patikrinti, ar paslaugą siūlanti bendrovė turi teisę veikti Lietuvoje, ar Lietuvos bankas nėra informavęs apie konkrečios platformos patikimumą“, – vardijo I. Jasevičius.

Anot jo, prieš bet kokią investiciją yra svarbu atsakyti sau į kelis esminius klausimus: ar suprantu, kur tiksliai mano pinigai bus investuojami; ar žinau su tuo susijusias rizikas; ar įmonė yra licencijuota; ar manęs niekas neskubina; ar nereikalaujama papildomų mokesčių; ar neskatinama į veiklą įtraukti draugų, artimųjų.

„Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakymas kelia abejonių, geriausia yra sustoti. O įtarus sukčiavimą patartina nedelsiant apie tai informuoti savo banką, Lietuvos banką ir policiją“, – nurodė ekspertas.

Kur saugiai investuoti pinigus be rizikos juos prarasti?

„Urbo“ banko atstovas pabrėžia, kad gavus didesnę sumą nebūtina jos „įdarbinti“ tą pačią akimirką – skubėjimas tokiose situacijose gali virsti brangia klaida.

„Jei dar neturite aiškaus plano, kam panaudoti ar kur investuoti lėšas, patarčiau visų pirma tiesiog pasirūpinti jų saugumu, o ne siekti maksimalios grąžos. Vienas iš saugiausių ir patikimiausių taupymo būdų – indėlis, kuris ne tik apsaugo pinigus nuo nuvertėjimo, bet ir uždirba papildomą grąžą esant itin mažai rizikai“, – atkreipė dėmesį jis.

Į terminuotą indėlį pinigai dedami pasirinktam laikotarpiui, pavyzdžiui, metams, kuriems praėjus lėšos atgaunamos su maždaug 2,5 proc. grąža.

„Atsiėmus pensijai kauptas lėšas svarbu ne tik galvoti, kaip jas padidinti, bet pirmiausia – kaip jų neprarasti. Atkreipiame dėmesį, kad investavimas be jokios rizikos neegzistuoja, todėl garantuoto pelno pažadai turėtų būti vertinami itin skeptiškai. Svarbiausia taisyklė – jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra“, – pabrėžė „Urbo“ banko atstovas.