Finansų ekspertas atsako, kiek reikėtų turėti pasitaupius „j

Nors finansų specialistai rekomenduoja turėti bent trijų mėnesių atlyginimo dydžio finansinę „pagalvę“, vienas iš penkių Lietuvos gyventojų nėra sukaupęs jokio finansinio rezervo nenumatytiems atvejams. Tai atskleidė „Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ liepos pabaigoje atlikta apklausa.

„Paprastai rekomenduojama vienam asmeniui turėti sukaupus bent trijų mėnesių atlyginimui prilygstantį rezervą, o šeimai ar asmeniui su finansiniais įsipareigojimais – šešių-dvylikos mėnesių. Tokia finansinė „pagalvė“ suteikia saugumo jausmą ir leidžia lengviau išgyventi nenumatytas situacijas – pavyzdžiui, netikėtai praradus darbą ar susirgus. Deja, apklausa parodė, kad net 18 proc. Lietuvos gyventojų nuo tokių nenumatytų situacijų nėra apsisaugoję“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Daugiau sukaupę – vyresni ir daugiausiai uždirbantieji

Apklausa parodė, kad 30 proc. Lietuvos gyventojų turi sukaupę šešių ar daugiau mėnesių atlyginimo dydžio finansinį rezervą. Dar beveik ketvirtadalis (23 proc.) turi trijų-penkių mėnesių atlyginimui prilygstančių santaupų. 21 proc. nurodė, kad turi susitaupę vieno-dviejų mėnesių atlyginimą atitinkančią sumą, o dar 8 proc. respondentų santaupos nesiekia nė vieno mėnesio uždarbio.

„Natūralu, kad didžiausią rezervą sukaupia daugiausiai uždirbantieji: tarp respondentų, uždirbančių daugiau nei tūkstantį eurų per mėnesį, praktiškai pusė yra sukaupę didesnį nei pusmečio rezervą, o dar penktadalis – trijų-šešių mėnesių. Visiškai neturintys santaupų šioje grupėje nurodė tik 8 proc. respondentų“, – rezultatus analizuoja J. Ivaška.

Dar viena tendencija, kurią atskleidė apklausa – kad daugiau sukaupę yra vyresni gyventojai. Iš jauniausių, 18-25 metų amžiaus respondentų santaupų visiškai neturi trečdalis. O iš brandžiausios – 56-erių metų amžiaus ir vyresnių – apklaustųjų grupės net 36,8 proc. turi sukaupę didesnį nei šešių mėnesių atlyginimo dydžio finansinį rezervą.

Bendras gyvenimas didina ir finansinę atsakomybę

„Įtakos finansiniam sąmoningumui arba galimybėms turi ir šeiminis statusas: iš santuokoje ar su partneriu gyvenančių respondentų trečdalis turi sukaupę bent pusmečio rezervą, kai tarp vienišų apklaustųjų tokių yra tik 24,6 proc.“, – pasakoja J. Ivaška.

Pasak jo, vieniši respondentai taip pat dažniau neturi visiškai jokio finansinio rezervo – tokių yra net penktadalis. Tarp turinčiųjų partnerį ar sukūrusiųjų šeimą santaupų visiškai neturi jau tik nepilni 15 proc.

Banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad finansiniam saugumui teigiamos įtakos turi ir išsilavinimas.

„Iš nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų didesnį nei šešių mėnesių rezervą turi vos 14,5 proc. apklaustųjų, o dar ketvirtadalis santaupų visiškai neturi. O tarp respondentų su aukštuoju išsilavinimu visiškai santaupų neturinčiųjų dalis nesiekia ir dešimtadalio. Manau, tai rodo poreikį Lietuvoje stiprinti finansinį raštingumą, kad kuo daugiau žmonių suprastų ir pagrindinius ekonomikos veikimo, ir savo pačių biudžeto sudarymo bei valdymo principus“, – įsitikinęs J. Ivaška.

Finansinio rezervo svarba

Finansų ekspertas pabrėžia, kad finansinio rezervo turėjimas turėtų būti vienas pagrindinių asmeninio biudžeto sudarymo ir valdymo aspektų.

„Nuo ligos ar kitokių nemalonių situacijų nesame apsaugotas nė vienas. O nutikus nelaimei, sukauptos lėšos padeda lengviau išspręsti problemą ir apsaugo nuo bereikalingo streso“, – pabrėžia J. Ivaška, pridurdamas, kad finansinis rezervas gali gelbėti ir buitinėse situacijose – pavyzdžiui, prireikus skubaus automobilio ar būsto remonto.

Pasak jo, pradėti taupyti galima ir nuo nedidelių sumų – svarbu tai daryti nuolat.

„Pradėję kad ir nuo 20-ies eurų per mėnesį, išsiugdysite įprotį periodiškai atsidėti tam tikrą sumą. Vėliau galėsite pereiti prie ekspertų rekomenduojamos asmeninio biudžeto valdymo formulės „50-30-20“. Ji reiškia, kad pusė kas mėnesį uždirbamų pinigų skiriama būtinosioms išlaidoms – būsto išlaikymui, maistui, sąskaitų apmokėjimui, automobiliui ir pan. 30 proc. galima išleisti malonumams ir laisvalaikiui, o penktadalis atidedamas „juodai dienai“, – pataria J. Ivaška.

Pasak jo, finansinis rezervas yra ne prabanga, o būtinybė. Tai – tarsi apsauginis tinklas, leidžiantis lengviau įveikti sunkesnius gyvenimo laikotarpius ir didinantis tiek materialinį, tiek psichologinį saugumą.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie jų turimą finansinį rezervą nenumatytiems gyvenimo atvejams apklausė liepos 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.