Asmeninį biudžetą turi pusė, tačiau laikosi tik dešimtadalis gyventojų – apklausa

Finansų ekspertai sutaria, kad asmeninis ar šeimos biudžetas leidžia ne tik aiškiai matyti, kur buvo išleisti pinigai, bet ir padeda taupyti konkretiems tikslams bei mažina impulsyvų išlaidavimą. Vis tik maždaug pusė Lietuvos gyventojų savo biudžeto neplanuoja.

Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, nors biudžeto planą susidarę turi 49 proc. respondentų, jo kruopščiai laikytis pavyksta vos vienam iš dešimties.

28 proc. gyventojų biudžeto planu vadovaujasi ne visuomet, nes atsiranda neplanuotų poreikių, o dar dešimtadalis planą turi, bet juo vadovaujasi retai.

Beveik penktadalis (19 proc.) respondentų asmeninio ar šeimos biudžeto plano neturi, bet jį turėti norėtų. Likęs trečdalis (32 proc.) prisipažino plano nei turintys, nei apie jį galvojantys.

Kaip sakė tyrimą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška, nors panašūs rezultatai fiksuojami visoje Europos Sąjungoje, visgi Lietuvos gyventojų finansinė drausmė santykinai mažesnė.

„Prieš porą metų atliktos išsamios apklausos metu paaiškėjo, kad savo išlaidas atidžiai seka ir kontroliuoja irgi maždaug pusė, 49 proc., ES piliečių. Tačiau net 21 proc. ES gyventojų teigė turintys ilgalaikius finansinius tikslus ir stengiasi juos įgyvendinti. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip parodė apklausa, nenukrypti nuo finansinių planų pavyksta vos dešimtadaliui“, – pastebi J. Ivaška.

Asmeninio biudžeto ir jo planavimo nauda

Finansų ekspertai sutaria, kad pagrindiniai asmeninio ar šeimos biudžeto privalumai yra finansinis stabilumas, aiškumas ir galimybė efektyviau kontroliuoti išlaidas.

„Susidarius biudžetą, galima aiškiai matyti, kur, kam ir kiek išleidžiama, tampa akivaizdžiau, kiek lėšų galima skirti būtinoms ar papildomoms išlaidoms. Toks aiškumas ir, žinoma, disciplina maksimaliai sumažina impulsyvaus išlaidavimo riziką ir leidžia gyventi pagal konkrečios situacijos galimybes“, – pasakoja ekspertas.

Pasak jo, kruopščiai planuojant savo pajamas bei išlaidas tampa lengviau atsidėti pinigų konkretiems tikslams – atostogoms, būsto remontui, vaikų mokslams ar pensijai. Finansų planavimas labai padeda tinkamai kontroliuoti išlaidas ir nusprendus imti būsto ar vartojimo paskolą.

Psichologai savo ruožtu teigia, kad aiškumas dėl šeimos biudžeto ir konkretūs susitarimai dėl pinigų padeda ir santykiams, nes mažina emocinį spaudimą, stresą ir konfliktų šeimoje priežasčių skaičių.

Nuo ko pradėti?

Nusprendus laikytis asmeninio finansinio plano, galima pradėti nuo paprasto lėšų stebėjimo.

„Nereikia stengtis iš karto susidaryti tobulą biudžetą. Iš pradžių mėnesį ar du tiesiog sekite savo finansų srautus – užsirašykite, kiek pinigų gaunate bei kiek ir kur išleidžiate. Pajamas ir išlaidas suskirstykite į kelias aiškias kategorijas, pavyzdžiui – maistas, būstas, transportas, pramogos, taupymas ar nenumatytos išlaidos. Po kelių savaičių jau turėsite atsakymą, kur daugiausiai išleidžiate ir kur galite sutaupyti“, – pataria J. Ivaška.

Kitas žingsnis turėtų būti nedidelių, bet realių tikslų nusistatymas.

„Pavyzdžiui, užsibrėžkite tikslą artimiausią mėnesį pramogoms išleisti 50 eurų mažiau nei įprastai ar pusmetį atsidėti po 20 eurų per mėnesį. Mažų tikslų įgyvendinimas suteiks pasitenkinimo pojūtį, skatins taip elgtis ir ateityje. Taip pat svarbu į biudžeto planavimą įtraukti visus šeimos narius – tai ne tik palengvins pinigų „dalybas“ skirtingiems poreikiams, bet ir sustiprins tarpusavio pasitikėjimą, bendrą atsakomybės jausmą“, – sako J. Ivaška.

Svarbu prisiminti, kad biudžeto sudarymas ir jo laikymasis jokiu būdu nėra nepajudinamas sprendimas ar bausmė.

„Jei kažkurį mėnesį išsikelto tikslo pasiekti nepavyko, jokiu būdu nenuleiskite rankų ir nepasiduokite nusivylimui – tiesiog pakoreguokite planą ir toliau jo laikykitės“, – sako ekspertas.

Biudžeto planavimo pagalbininkai

Biudžeto planavimui ir kontrolei ypatingų priemonių nereikia – pakanka paprasto popieriaus ir rašiklio. Jei patogiau dirbti kompiuteriu, galima susikurti atskirą „excel“ bylą. Daug patogių ir nemokamų biudžeto planavimo įrankių yra sukurta ir mobiliųjų aplikacijų naudotojams.

„Viena populiariausių programėlių pasaulyje yra YNAB (You Need A Budget) – išsamus, detalus ir į ilgalaikį tikslų planavimą orientuotas įrankis, mokantis sąmoningai valdyti savo pinigus. Tiesa, ši programėlė yra mokama, tad turbūt tiks ne visiems. Dar galima rinktis „Mint“, „PocketGuard“, „Wallet“ ar „Spendee“. Pastarąja programėle galima naudotis visai šeimai, tad ji gali tapti puikiu įrankiu bendro biudžeto planavimui“, – pataria J. Ivaška.

Pasak banko atstovo, visiškai nesvarbu, kokią programėlę ar kitą biudžeto planavimo būdą žmogus pasirinks. Svarbiausia, kad jam pačiam šis būdas būtų aiškus, patogus ir suprantamas bei padėtų kontroliuoti savo išlaidas, sekti biudžetą ir siekti ilgalaikių finansinių tikslų.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie jų asmeninį ar šeimos biudžetą apklausė balandžio 18-28 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1019 respondentų iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.