Pinigų neleidžiate, bet juos prarandate: štai kiek jūsų santaupų gali „ištirpti“ per 5 metus

Lietuvos gyventojų sąskaitose vis dar guli milijardai eurų, tarp jų – ir dalis iš II pensijų pakopos atsiimtų lėšų. Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, tai leidžia manyti, kad dalis gyventojų pinigus atsiėmė dar neturėdami aiškaus plano, ką su jais daryti. Vis dėlto ilgą laiką laikant santaupas tiesiog sąskaitoje, jos pamažu praranda savo vertę, o per kelerius metus nuostoliai gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje gyventojai vienadieniuose indėliuose, įskaitant einamąsias sąskaitas, laikė daugiau kaip 22,3 mlrd. eurų – beveik 3,8 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus. Prie augimo prisidėjo ir pasitraukimas iš II pensijų pakopos: LB vertinimu, balandį gyventojų sąskaitose buvo likę apie 2,06 mlrd. eurų, arba 72 proc. atsiimtų II pakopos lėšų, o birželį – 44 proc.

„Žmonės dažnai laiko pinigus sąskaitose, nes nori juos turėti po ranka ir baiminasi, kad pasirinkę kitą taupymo būdą prireikus negalės jais greitai pasinaudoti. Tačiau retas realiai paskaičiuoja, kiek toks sprendimas ilgainiui gali kainuoti. Ir tam nereikia jokio finansinio sukrėtimo – pakanka, kad kainos kasmet augtų panašiu tempu kaip dabar“, – atkreipia dėmesį J. Ivaška.

Jo teigimu, vien tik procentais išreikštą infliacijos poveikį žmonėms dažnai sunku įvertinti. Tačiau konkrečiai suskaičiavus, kiek per kelerius metus sumažėja santaupų perkamoji galia, tampa aišku, kiek iš tiesų gali kainuoti pinigų laikymas sąskaitoje.

Kiek nuvertėja jūsų santaupos?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė 6,7 proc. Pasak „Urbo“ banko atstovo, augant infliacijai sąskaitoje laikomi pinigai gali atrodyti saugūs, kadangi jų suma nesikeičia. Tačiau kylant kainoms mažėja tai, ką už juos galima įsigyti.

„Įsivaizduokite, kad banko sąskaitoje laikote 5 tūkst. eurų. Jei infliacija kasmet siektų 6,7 proc., per metus ši suma prarastų apie 314 eurų perkamosios galios, per dvejus – apie 608 , o per penkerius – beveik 1,4 tūkst. eurų. Kitaip tariant, nors jūsų sąskaitoje tebebūtų tie patys 5 tūkst. eurų, po penkerių metų už juos galėtumėte nusipirkti tiek, kiek šiandien kainuoja maždaug 3,6 tūkst. eurų vertės prekės ir paslaugos“, – aiškina J. Ivaška.

Kuo didesnė sąskaitoje laikoma suma, tuo daugiau perkamosios galios eurais ji praranda. Pavyzdžiui, laikant 10 tūkst. eurų, per penkerius metus ši suma sumažėtų beveik 2,8 tūkst. eurų, o 15 tūkst. po metų nuvertėtų 940 eurų, po penkerių – daugiau kaip 4,1 tūkst. eurų.

Taigi, nors sąskaitoje vis dar būtų 15 tūkst. eurų, už juos būtų galima įsigyti tiek, kiek šiandien kainuoja maždaug 10,8 tūkst. eurų vertės prekės ir paslaugos.

„Žinoma, tai – iliustraciniai skaičiavimai, darant prielaidą, kad infliacija visus penkerius metus išliktų tokia pati. Realybėje kainų augimo tempas keičiasi, todėl tiksliai pasakyti, kiek santaupos nuvertės po kelerių metų, neįmanoma. Vis dėlto šis pavyzdys parodo, kodėl svarbu vertinti ne tik turimą pinigų sumą, bet ir tai, kiek ji bus verta ateityje“, – sako „Urbo“ banko atstovas.

Kaip apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo?

Pasak J. Ivaškos, norint sumažinti infliacijos poveikį santaupoms, nebūtina iškart imtis sudėtingų investavimo sprendimų. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokią pinigų sumą svarbu turėti po ranka, ir ją pasilikti, o kokią dalį galima laikyti ne kasdienėje sąskaitoje, o ten, kur už santaupas mokamos palūkanos.

Vienas paprasčiausių būdų – laikyti santaupas terminuotajame ar kaupiamajame indėlyje ir už jas gauti palūkanas.

„Pavyzdžiui, pasirinkus indėlį su 3 proc. metinėmis palūkanomis, 5 tūkst. eurų per metus uždirbtų 150 eurų, o 15 tūkst. eurų – 450 eurų palūkanų. Taigi po metų turėtumėte atitinkamai 5 150 ir 15 450 eurų. Žinoma, jei metinė infliacija ir toliau siektų 6,7 proc., tokios palūkanos visiškai nekompensuotų pinigų nuvertėjimo, bet padėtų sumažinti jo poveikį“, – aiškina J. Ivaška.

Anot jo, ilgesniam laikotarpiui numatytoms santaupoms galima svarstyti ir kitus pasirinkimus – investavimą į akcijas, obligacijas ar investicinius fondus. Viena iš alternatyvų yra ir Vyriausybės taupymo lakštai, leidžiantys gyventojams skolinti pinigus valstybei už nustatytas palūkanas.

Vis dėlto „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius pažymi, kad renkantis, kur laikyti ar investuoti santaupas, svarbu įvertinti ne tik galimą grąžą, bet ir riziką bei galimybę prireikus greitai pasinaudoti pinigais. Jo teigimu, svarbiausia ne siekti kuo didesnio uždarbio, o pasirinkti savo poreikius ir finansinius tikslus atitinkantį sprendimą.

„Kasdienėms išlaidoms ir nenumatytiems atvejams reikalingos lėšos turėtų būti lengvai pasiekiamos. Tačiau tą santaupų dalį, kurios neplanuojate naudoti artimiausius metus ar ilgiau, verta laikyti ten, kur palūkanos bent iš dalies kompensuotų infliacijos poveikį. Net ir nedidelės palūkanos gali duoti daugiau naudos, nei pinigų laikymas be jokios grąžos“, – sako J. Ivaška.